Su tokiomis mintimis praėjusią savaitę į rinkimų finišo tiesiąją – oficialią rinkimų agitacijos kampaniją – įsisuko Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
- Prasidėjo oficiali rinkimų agitacijos kampanija, o politikų veidai ir partijų simbolika pagal įstatymą turėjo būti pašalinti nuo pakelių. Bet ji tebėra. Ar tai ne keista?
- Tai – įstatymo spraga. Bet ją užlopyti pašėlusiai sunku.
Žinoma, galima uždrausti visus politikų atvaizdus ir plakatus apskritai, paskelbus, kad viskas yra reklama, kuri draudžiama. Tačiau tai jau būtų absurdas. Be to, politikai visada gali sakyti, kad jie savo plakatais nesireklamuoja ir neagituoja, o „informuoja“ apie save.
- Tą patį sakė pirmąją oficialios agitacijos kampanijos dieną partijos reklama išmargintą vilkiką prie Seimo atvairavę liberalcentristai. Bet ar tai – ne apgavystė?
- Įstatymais šių problemų visiškai išspręsti negalima.
Tai – politikų kultūros ir mąstymo dalykai. Jeigu politikai norės, galės apsimesti, kad nežino, kiek yra du plius du.
- Tačiau jei VRK kam nors rimtai paaiškintų, kad du plius du yra keturi, gal ir politikai pasitaisytų?
- Gal. Bet tokiu atveju mums reikia daugiau teisinių galių ir fizinių jėgų. O į tai reikėtų žiūrėti labai atsargiai.
Rimtai spręsti VRK galių klausimą vis vien anksčiau ar vėliau reikės. Manau, kad kai kurias funkcijas būtų galima nuo komisijos pečių nuimti. Pavyzdžiui, priežiūros funkciją. Mes neišgalime būti ir rinkimų organizatoriai, ir rinkimų policininkai.
- Griežčiausios bausmės – neregistravimo rinkimams – niekam nepritaikėte. Bet galite bausti paskelbdami politinės kampanijos metu padarytus oficialiais kandidatais tapusių politikų nusižengimus internete.
Kodėl net to nepadarėte?
- Tikrai padarysime. Tiesiog nesuspėjome.
- Bet už oficialios rinkimų kampanijos metu padarytus pažeidimus jau galite bausti griežčiau?
- Galime skirti administracines nuobaudas. Maksimali bauda – keli šimtai litų. Jau esame surašę keletą protokolų. Tikrai nesėdime sudėję rankų.
O už nusižengimus balsavimo dieną, pavyzdžiui, rinkėjų papirkinėjimą, žmogus gali ir į kalėjimą atsisėsti.
Tačiau pažeidimų, kuriuos galima laikyti itin šiurkščiais ir už juos griežtai bausti, pavyzdžiui, pašalinti iš rinkimų, per šią kampaniją dar nepasitaikė.
- Bet juk problemų yra, antai iškelta net ir „klonuotų“ kandidatų.
- Vis dėlto tikiuosi, kad tai – ne tendencijos, o atskiri atvejai.
- Buvo skelbiama, jog visi apribojimai skirti tam, kad rinkimai būtų ne pinigų, bet programų kova. Tačiau partijų programos vis trumpėja, o rinkimų kampanija virsta klounų, aktorių ir sportininkų varžytuvėmis.
Ir pinigų nemažėja. Tik šios lėšos, matyt, jau yra visai juodos. Gal draudimų politika buvo klaidinga?
- Gali būti. Draudimai dažnai sukelia neigiamus padarinius.
Kokie nors šešėliniai politikų rėmėjai greičiausiai visai pasitraukė į šešėlį – visuomenė apie juos gali išvis nieko nesužinoti.
Daugelyje šalių rinkimų kampanijų normas nustato pačios partijos, kurios susitaria dėl taisyklių. Bet efektyviausias ginklas – visuomenės nuomonė.
Pastebiu, kad dauguma piliečių labai neigiamai vertina rinkėjų papirkinėjimą.
Tai tikrai politikus stabdo.
- Nors Seimo reputacija itin prasta, į jį šįmet veržiasi dar daugiau žmonių nei prieš ketverius metus. Kodėl?
- Manau, kad daugelį žmonių vilioja galimybė pasipuikuoti kandidato titulu. Nors valdžia ir peikiama, su ja vis vien siejama galia ir socialinis prestižas.
Be to, labai sumažėjo teistumą bandžiusių nuslėpti kandidatų. Atsakymų iš Vidaus reikalų ministerijos dar neturime, bet jau dabar galiu pasakyti, kad tokių slapukų iš viso bus tik keletas.
Tų kandidatų, kurie nurodė savo teistumą, nusikaltimai – daugiausia autoavarijos, chuliganizmas. Anksčiau ir žmogžudžių esame turėję.