Iki šiol tokios pareigybės Lietuvoje nebuvo.
Vietos savivaldos įstatyme, kurį dar turi pasirašyti prezidentas Valdas
Adamkus, numatyta, kad „iš seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų
vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos“. Jų sudarymo tvarką rengia
seniūnas, o tvirtina savivaldybės taryba.
Naują įstatymo redakciją rengusios darbo grupės vadovas Valentinas
Bukauskas BNS teigė, kad seniūnaitijos bus kuriamos vietos bendruomenės
iniciatyva. Tai nebus privalomas administracinis vienetas.
„Seniūnaitijos gyventojai renka gyvenamosios vietovės bendruomenės
atstovus - seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai,
nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų
kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje“, - rašoma įstatyme.
Numatyta, kad seniūnaičio kadencija - 2 metai. Jis dirbs visuomeniniais
pagrindais.
Pasak V.Bukausko, seniūnaičiai turėtų tapti pagalbininkais seniūnams ir
savivaldybės tarybai.
„Įstatyme numatyta, kad seniūnaičiai dalyvaus skiriant seniūną. Jie turės
balso teisę renkant seniūną“, - tvirtino darbo grupės vadovas.
Be to, seniūnaičiai savo bendruomenės interesus galės ginti tarybos
komitetuose ar per savivaldybės tarybos posėdžius.
„Valdžia bus arčiau žmonių. Būsime skaidresni, aiškesni“, - V.Bukauskas
įsitikinęs, jog naujovė duos daug naudos, sustiprės žmonių pasitikėjimas
savivalda.
„Dabar jaučiamas didelis žmonių nusivylimas institucijomis, pradedant
seniūnijomis, kur sprendžiami žemiški reikalai, - kalbėjo parlamentaras. -
Kodėl žmonės neateina į konkursus (seniūnų pareigoms eiti - BNS)? Nes jie
aiškiai mato, kad iš anksto sutarta, kas juos laimės.“
Vietos savivaldos įstatymas taip pat apribojo vicemerų skaičių
savivaldybėse. Didžiausiose savivaldybėse jų galės būti ne daugiau kaip
trys, mažiausiose - vienas.