Auka atpažinta, įtariamieji sulaikyti
Biržų rajone įvykdytos kraują stingdančios žmogžudystės byla po truputį stumiasi į priekį.
Policijos pareigūnai nustatė šeštadienį Šilų girininkijos miške rastos žiauriai nužudytos merginos tapatybę. Paaiškėjo, kad tai – 17 metų kupiškietė Asta Kairaitytė.
Sekmadienį sulaikytas ir į areštinę 48 valandoms uždarytas nepilnametės nužudymu įtariamas 25 metų Pasvalio rajono gyventojas M.M.
Vakar vakare už grotų dviem paroms atsidūrė dar du įtariamieji Biržų rajono gyventojai – 23 metų B.G. ir metais jaunesnis A.P.
Biržų komisariato viršininko Eugenijaus Šopio teigimu, įtariamųjų ratas dar gali plėstis.
Tikslus nužudymo laikas dar nėra žinomas. Gali būti, kad miške kūnas prabuvo iki kelių parų.
Tai išaiškės atlikus teismo medicinos ekspertizę.
Išniekintą kūną rado grybautojai
„Panevėžio rytas“ vakar rašė, kad merginos kūną aptiko grybautojai. Nusikaltėliai žiauriai išniekintą, nužudytą ir sumuštą auką paliko prie pat miško aikštelės esančiame eglynėlyje.
Prieš egzekuciją mergina buvo išprievartauta – ji rasta pusiau išrengta, o veidas buvo beveik neatpažįstamai sudarkytas smūgių. Nusikaltimo vietą žymėjo kraujo dėmė.
Netoli buvo atrasti drabužiai – trumpas džinsinis sijonėlis, palaidinukė su arklio atvaizdu, pakabutis.
Atpažino iš pakabučio nuotraukos
Kupiškietė 36 metų Laima Kairaitienė apie dukrą galimai ištikusią tragediją pirmąsias neramias žinias gavo sekmadienio vakare.
„Telefonu paskambinusi draugė paklausė, ar žiūrėjau televiziją. Per žinias buvo pranešta, kad Biržų rajone rasta nužudyta mergina. Esą, ar nebūsianti mūsų Asta. Kaip tik sekmadienį suėjo savaitė, kai ji pradingo iš namų“, – korespondentei pasakojo tragedijos prislėgta moteris.
Tą patį vakarą ji dar sulaukė kelių pažįstamų skambučių, ieškojo informacijos internete, bet žinios buvo prieštaringos.
„Krislelis vilties buvo likęs, maniau, gal ten ne Asta, nes drabužiai neatitiko“, – pasakojo kupiškietė.
Paskutinės viltys žlugo, kai spaudos platintoja dirbanti L.Kairaitienė pirmadienio rytą „Panevėžio ryte“ perskaitė rašinį apie miške aptiktą nužudytą merginą ir pamatė išspausdintą nusikaltimo vietoje rasto jos pakabučio nuotrauką.
„Mažoji dukra dar mėgino raminti, esą, gal tai tik sutapimas, bet jau širdis daužėsi, žinojau, kad ten ji“, – tramdė raudą vyresnėlės netekusi dviejų dukrų motina.
Papuošalus padovanojo teta
Išnešiojusi prenumeratoriams laikraščius, L.Kairaitienė užsuko į Kupiškio rajono apylinkės prokuratūrą ir išdėstė savo nuogąstavimus.
Prokuratūros darbuotojai motinos žodžiais patikėjo, kai ji susiskambino su savo seserimi Stase Jakutiene.
Biržų rajone, Devynbalsių kaime, gyvenanti S.Jakutienė jau turėjo tikresnių žinių, nes buvo spėjusi apsilankyti Biržų rajono policijoje ir morge.
Į policiją anksti ryte ji atėjo sužinojusi, kad Biržų miške rastas merginos kūnas.
Moteris atpažino pareigūnų parodytus nusikaltimo vietoje rastus savo dukterėčios papuošalus – geltono metalo grandinėlę ir pakabutį. Šiuos papuošalus ji pati Astai dovanojo prieš kelias savaites, rugsėjo pirmosios proga.
Morge vienas iš svarbiausių požymių, leidęs atpažinti nežmoniškai sudarkytą, sumuštą merginos kūną, buvo randas, likęs po šią vasarą darytos inkstų akmenų šalinimo operacijos.
Pareiškimą mokytis atsiėmė
Kraupi žinia apie mylimos anūkės žūtį pribloškė ir Biržų rajone, Obelaukių kaime, gyvenančius 67 metų Juozą ir metais vyresnę jo žmoną Genovaitę Breskus.
Seneliai Astą augino nuo vaikystės, mergina ir šiemet pas juos praleido visą vasarą.
G.Breskuvienė verkdama pasakojo, jog Kupiškyje 10 klasių baigusi anūkė iš pradžių planavo mokslus tęsti Biržų politechnikos mokykloje. Netgi buvo nunešusi pareiškimą, bet rugsėjo 4 dieną dokumentus atsiėmė.
„Ji man pasakė, babyt, pyk nepyk, bet Biržuose aš nesimokysiu. Kažkas jai čia nepatiko. Gal, kad nebuvo draugų“, – neseną pokalbį su anūke prisiminė obelaukietė.
Apie anūkės sprendimą moteris pranešė jos motinai, savo dukrai.
Mokslus mergina esą nusprendusi tęsti Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje.
Pažinčių ieškojo per radiją
Breskai pasakojo, iki šiol buvusi meili ir paklusni, ūkio darbus nudirbti padėdavusi, visur su močiute eidavusi anūkė šiemet smarkiai pasikeitė.
Ji tapo uždaresnė ir nepaleisdavo iš rankų mobiliojo telefono – nuolat su kažkuo kalbėdavosi arba susirašinėdavo trumposiomis žinutėmis.
Asta negalėdavo atsitraukti ir nuo radijo. Įsijungusi klausydavo pažinčių skelbimų ir užsirašinėdavo besiskelbiančių vaikinų telefono numerius.
Taip pat ji dažnai kažkur išvažiuodavo su vaikinais. Seneliai spėja, kad tai buvo vaikinai, su kuriais ji susipažindavo tokiu būdu.
Močiutės pamokymų neklausė
Breskai sakė pažinoję tik vieną anūkės draugą – biržietį Dainių. Už Astą vyresnis vaikinas netgi buvo atėjęs su jais pasišnekėti.
Dainius dažniausiai atvažiuodavo pasiimti Astos apie 20 valandą, bet visada parveždavo žadėtu laiku – dažniausiai apie vidurnaktį.
Tokia draugystė tęsėsi iki liepos pabaigos. Vėliau Dainius išvyko į užsienį.
Tačiau su kitais A.Kairaitytės vaikinais nei seneliai, nei kartu gyventis jų sūnus su žmona nebendravo, matė tik probėgomis. Sulaukusi svečio, mergina išbėgdavo ant kelio ir įsėsdavo į jo mašiną.
Kartais ji negrįždavo iki ryto, tiesa, apie tai būdavo perspėjusi namiškius.
Tačiau, senelių teigimu, mergina neturėjo žalingų įpročių. Jie niekada nepajuto, jog sugrįžusi Asta būtų rūkiusi ar gėrusi.
„Aš jai sakydavau, kad esi dar jauna, prisibendrauti su vaikinais spėsi, kai kiek suaugsi. Tačiau ji atšaudavo, kad dabar nebe tie laikai“, – pokalbius su anūke prisiminė močiutė.
Augino nuo vaikystės
G. ir J.Breskai Astą augino nuo pat vaikystės. Iš pradžių jų dukra L.Kairaitienė gyveno Obelaukiuose ir išeidama į darbą vaikus palikdavo pas tėvus.
Išsiskyrusi moteris su dukromis išvažiavo gyventi į Kupiškį. Tačiau numylėtinė Asta senelių namuose buvo dažna viešnia.
Nors ir žinodami, kad anūkė praėjusią savaitę dingo iš namų, Breskai nieko blogo nenujautė. Mergina ir anksčiau yra dingusi, tačiau netrukus grįždavo.
Rugsėjo 12 dieną apie dukters dingimą policijai pranešusi L.Kairaitienė nurodė, kad mergina gali būti Biržų rajone, nes ten gyvena jos seneliai, kiti artimieji.
Aukų ieškojo radijo laidoje
Tai ne pirmas atvejis, kai nusikaltėliai aukų susiranda per radijo pažinčių laidas.
Prieš septynerius metus panašūs nusikaltimai buvo sukrėtę Panevėžį.
Į tuomet 26 metų panevėžiečio Rolando Lenkaičio, 25 metų kauniečio Lorenco Valkausko bei nepilnametės Ritos L. spąstus pateko trys merginos, iš kurių vienai nepavyko išlikti gyvai.
Su savo aukomis trijulė susipažindavo per radijo stoties „Pulsas“ pažinčių laidą „Amūro strėlė“.
Nužudė ir padegė
19-metę Panevėžio konservatorijos studentę Renatą R.Lenkaitis su L.Valkausku apiplėšė, pasmaugė ir sudegino 2001 metų vasarį.
Kviečiant į pasimatymą buvo paprašyta, kad studentė pasiimtų ne tik mobiliojo ryšio telefoną, bet ir jo kroviklį.
Apgautą studentę trijulė nusivežė prie nebaigto statyti motelio, esančio šalia greitkelio Panevėžys-Vilnius.
Ten mergina buvo nužudyta. Slėpdami nusikaltimo pėdsakus, žudikai aukos kūną padegė.
Merginą mėtė į ledinį vandenį
Tačiau ir po to nusikaltėliai nenurimo. Vasario 27-osios naktį prie tilto per Sanžylės upę Panevėžio rajono Berčiūnų kaime nusikaltėliai atsivežė biržietę Juditą, kurią irgi apiplėšė.
R.Lenkaitis ir L.Valkauskas merginą du kartus numetė nuo tilto į ledinį vandenį. Tuo metu lauke buvo penkiolika laipsnių šalčio.
Po tiltu pasislėpusi Judita suklaidino užpuolikus. Šie išvyko, matyt, pamanę, kad mergina nuskendo.
Po pasimatymo – smūgiai
Vasario 28 dieną R.Lenkaitis į pasimatymą prie Kupiškio autobusų stoties pasikvietė Živilę.
Vėliau į namus grįžtančią merginą užpuolė L.Valkauskas ir atėmė 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sagem 715“.
Už šiuos sunkius nusikaltimus R.Lenkaičiui ir L.Valkauskui Panevėžio apygardos teismas paskyrė aukščiausią bausmę – kalėti iki gyvos galvos.