Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas BNS sakė siūlysiąs
kreiptis į Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo grupę, teikiančią
komisijai medžiagą, kad ši ištirtų, ar paskelbti duomenys gali būti
vertinami, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.
„Tame interviu K.Prunskienė sako, kad KGB kontroliuodavo į užsienio
komandiruotes vykstančius mokslininkus. Tai visiems žinoma informacija,
nieko nauja“, - teigė A.Urmonas.
Tačiau jam užkliuvo K.Prunskienės teiginys, jog prieš komandiruotę į
Vokietiją KGB darbuotojai jai pasiūlė pačiai pasirinkti slapyvardį.
„Mokslininkams jokių slapyvardžių neduodavo. Ji (K.Prunskienė - BNS)
tvirtina, kad galėjo būti unikalus atskiras atvejis. Tačiau tai reikalauja
patikrinimo“, - dėstė Liustracijos komisijos vadovas.
Anot jo, tik gavusi VSD darbo grupės išvadą komisija spręs, ką daryti
toliau. „Vienas iš galimų komisijos veiksmų - kreipimasis į teismą, kad šis
atnaujintų bylą, - sakė A.Urmonas. - Kadangi dėl K.Prunskienės yra priimtas
teismo sprendimas, tik teismas gali įvertinti, ar yra naujai paaiškėjusių
aplinkybių, ar ne.“
2003 metais Vilniaus apygardos teismas paskelbė, jog nėra įrodymų, kad
K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB. Tad šis teismas ir turėtų
peržiūrėti bylą.
„Laukia ilgas teisinis kelias. Mes šiuo atveju ne politikuojame, o
žiūrime teisinius argumentus“, - pabrėžė Liustracijos komisijos
pirmininkas.
Praėjusią savaitę LNK parodė ištrauką iš 1991 metais Italijoje
K.Prunskienės duoto interviu, kuriame politikė dalijasi prisiminimais apie
buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakoja, kaip atsirado Šatrijos
Raganos slapyvardis.
„Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau
paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti“, - įraše sako
K.Prunskienė.
Ji sakė esą slapyvardį KGB pasirinkti pasiūlė devintojo dešimtmečio
pradžioje. Tuo metu dabartinė žemės ūkio ministrė rengėsi į komandiruotę
Vokietijoje. Slapyvardis jai neva buvo reikalingas tam, jeigu prieš tarybinę
pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija ir jai prireiktų kreiptis į
sovietų specialiąją tarnybą prašant pagalbos.
1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo
pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB.
Tačiau 2003 metais Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje
peržiūrėjo bylą ir paskelbė, kad nėra įrodymų paskelbti K.Prunskienę buvus
KGB bendradarbe.
Trečiadienį Liustracijos komisija taip pat planuoja svarstyti komisijos
veiklos strategiją, kelias galimo bendradarbiavimo su KGB bylas.