Operos – pakankamai retas žanras vaikų teatruose, tad, anot režisierės R.Urbonavičiūtės, reikia panaikinti tarp vaikų vyraujantį stereotipą, esą opera nuobodi ir neįdomi, praplėsti vaikų akiratį bei supažindinti su įvairiomis teatro formomis. Opera „Vilko ir lapės „draugystė“ iš Vinco Pietario pasakų rinkinio tapo intriguojančiu iššūkiu ir naujove tiek režisierei, tiek teatrui, tiek patiems vaikams.
Tradicija ir modernus požiūris
Režisierė pasirinko nestandartinį daugybę kartų teatro scenoje suvaidintos pasakos interpretacijos būdą. XX a. pradžioje vyravusi aplinka ir gyvensena nėra perteikiamos preciziškai tiksliai. Tai – modernus pasakos variantas. Įspūdinga šiuolaikiška lapė ir modernus vilkas, džiazo motyvų prisodrinta muzika. Ano laikmečio buitis ir tradicijos skleidžiasi per šešėlių žaismą, dekoracijas, atsispindi kaukėse, liaudies dainų motyvuose. O štai žmonių santykiai pateikiami kaip amžinai neišsprendžiama ir aktuali tema – kaip tada, taip ir dabar.
Nors pagrindiniai veikėjai yra gyvūnai - lapė, vilkas, katinėlis, gaidelis,- tačiau jų bruožai - gudrumas, klastingumas, draugiškumas - akivaizdžiai žmogiški. Vien į kabutes įdėta „draugystė“ byloja tik tarp žmonių vyraujantį santykį... Tad vaikas, stebėdamas gyvūnų elgesį, atpažins už teatro durų, realiame gyvenime besiskleidžiančius žmonių santykius, lengviau įsisavins operėlės esmę ir ras žodžių, kurie bylos apie jo paties jausmus bei emocijas.
Kompozitoriaus Gedimino Rimkevičiaus sukurtose melodijose persipina kelių laikmečių muzikinės variacijos. Mažųjų žiūrovų ausis pasieks tylos, ramybės garsai ir staiga kylančios, įtampos kupinos, dėmesį prikaustančios melodijos. Tačiau šios melodijos gražios, nesudėtingos, leidžiančios vaikui įsijausti, išgirsti, pajusti, suprasti patį spektaklį, įsiminti ne tik vizualinį įspūdį, bet ir skambėjusią dainą.
Kaukėse – aktorių ir režisierių veidų atspindžiai
Režisierė pasirinko nestandartinį vizualinį pasakos pateikimo ir interpretacijos būdą, į operėlės veiksmą įtraukdama žmones, kurie anksčiau šį kūrinį yra statę, įgarsinę ar kitaip su juo susiję. Šie žmonės - tai liaudis, o liaudis slepiasi po kaukėmis, atspindinčiomis ir vaidinančių aktorių, ir anksčiau pasaką stačiusios režisierės Stefanijos Nosevičiūtės bei pasaką plokštelėje įgarsinusių Remigijaus Sabulio (vilkas) ir Onos Knapkytės (lapė) veidus. Liaudyje žiūrovai aptiks ir paties pasakų rinkinio autoriaus V. Pietario veido atspindį, vaidinančių aktorių gyvus žvilgsnius.
Liaudies motyvais ir džiazo elementais praturtinta muzika, žvėrių santykiai, atskleidžiantys žmonių tarpusavio ryšius - viskas, ko reikia jaunųjų teatro lankytojų ausims, akims ir širdžiai pamaloninti.