Švietimas - sritis, kuriose pastaruoju metu itin pasigendama teigiamų
pokyčių, mat trūksta naujų vėjų, vis dar laukiama rimtų reformų, antradienį
rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Tačiau esminės pertvarkos švietimo srityje nenumato ir rinkimuose
dalyvausiančios partijos. Savo programose jos kartoja tuos pačius
burtažodžius: kokybiškas išsilavinimas, patriotiškumo ir kūrybiškumo
ugdymas, gerai finansuojama ir aprūpinta mokykla, autonomija, „krepšeliai“.
Dažna partija dar pabrėžia kaip vieną svarbiausių tikslų matanti mokytojo
prestižo atkūrimą.
Ir vis dėlto nė vienoje iš dienraščio nagrinėtų programų nežadama gerinti
švietimo bei mokslo reikalų iš esmės. Anot filosofijos profesoriaus Leonido
Donskio, rimta reforma būtų skausminga ir sukeltų socialinį sprogimą, todėl
jai ryžtųsi nebent politikų „mirtininkų“ komanda.
Užtat populiarių ir madingų šūkių partijų programose nestinga. Kas antra
politinė jėga tikina, kad iki naujo Seimo kadencijos pabaigos mokytojo
atlyginimas bus didesnis už vidutinį darbo užmokestį.
Optimizmu visus pranoksta partija „Tvarka ir teisingumas“. Jos atstovai
žada itin daug dėmesio skirti tam, kad „mokytojo atlyginimas būtų ne
mažesnis nei Seimo nario“. Taigi jis arba turėtų būti pakeltas bent
triskart, arba atitinkamai sumažinta parlamentarų alga. Lietuvos mokytojų
profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė šiam pažadui apibūdinti
nerado kito žodžio kaip „nerealus“.
Negana to, „tvarkiečiai“ norėtų, kad jau 2010 metais dėstytojų ir
mokslininkų algos siektų Europos Sąjungos (ES) kolegų vidurkį. Tačiau
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui profesoriui Eugenijui Butkui atrodo
apskritai neteisinga išskirti būtent dėstytojų atlyginimus. „Žinoma, būtų
gražu, jei jau po pusantrų metų pasiektume ES, kur dėstytojai uždirba 4-5
kartus daugiau, vidurkį. Tik nemanau, kad tai rimta“, - juokėsi E.Butkus.
Vienas rimtesnių Lietuvos socialdemokratų partijos ketinimų - rengti
daugiau mokslo daktarų. Bet profesorius E.Butkus vėlgi mano, kad išskirti
būtent šią kategoriją rinkimų programoje - beprasmiška. „Visoje ES daktaro
kvalifikaciją turinčių žmonių trūksta. Minėtas siekis gal ir neblogas.
Tačiau to negalima daryti atsietai, nepertvarkius visos doktorantūros,
apskritai visos studijų sistemos. Kas iš tokios deklaracijos, jei nėra
bazės?“, - kalbėjo Mokslo tarybos pirmininkas. Jo įsitikinimu, šiuo metu kur
kas svarbesnis klausimas - „daktarų kokybė“, o ne kiekybė.
Iš partijų programinių nuostatų dar galima išskirti Darbo partijos
pasiryžimą pakeisti egzaminų tvarką mokyklose ir sutrumpinti mokslo metų
trukmę, net nepaaiškinta, kam to reikia. Liberalų ir centro sąjunga sudarytų
„nutekančių protų grąžinimo fondą“, o Liberalų sąjūdis skelbia saulėlydį
popierizmui: jau kitąmet mokyklose ir darželiuose reikėtų pildyti ir
pasirašyti trečdaliu mažiau dokumentų.
Kiek išsamiau į švietimą savo programoje žvelgia Tėvynės sąjunga-Lietuvos
krikščionys demokratai (TS-LKD). Anot šios partijos, ligšiolinė valdžia
švietimui skyrė antraeilį vaidmenį. Tai esą rodo skaičiai: švietimui
tenkančių lėšų biudžete nuo 27 proc. 2002 metais sumažėjo iki 18,9 proc.
šiemet.
Konservatoriai tikina, kad švietimas jiems yra pagrindinė sritis, todėl
turi būti valstybės prioritetas. Vienas ambicingesnių TS-LKD tikslų - kad
būsimi mokytojai mokytųsi ne specializuotuose, o geriausiuose
universitetuose. Partija net numačiusi konkrečių priemonių, kaip tai
padaryti.
Tačiau L.Donskio neguodžia ir TS-LKD programos nuostatos, mat vis tiek
atrodo pernelyg santūrios. Filosofo teigimu, aukštasis mokslas tvirtai
laikomas nepajudinamų šios srities biurokratų rankose ir prašyte prašosi kur
kas radikalesnių permainų, nei siūlo konservatoriai. Tačiau norint supurtyti
šią sistemą ir priartinti prie vakarietiškų standartų, reikėtų reorganizuoti
universitetus ir tūkstančiai mokslo darbuotojų esą liktų be darbo. „Prieš
rinkimus visi baiminasi bet kokių pranešimų, kurie kvepėtų socialiniu
sukrėtimu, todėl apie tai ir nekalbama. Taigi problema net nepradedama
spręsti, nes rimta reforma būtų be galo skausminga“, - įsitikinęs L.Donskis.
Jo teigimu, sudėtingą aukštojo mokslo pertvarkymo darbą galėtų atlikti
tik tie, kurie netrokšta užsibūti valdžioje ir kuriems vadovautų ekspertai
iš užsienio. „Žinodamas apie vidinį karą tarp rektorių, mokslo biurokratų ir
politikų, netikiu, kad kas nors sugebėtų veikti. Vadinasi, toliau bus
vegetuojama, gal imamasi nedidelių permainų finansavimo srityje. Galbūt
tikimasi tyliai numarinti kai kuriuos universitetus. Bet kuriuo atveju
nematau nieko, kas iš tikrųjų įkvėptų“, - pabrėžė L.Donskis.