Štai telšiškiams „koją pakišo“ vos dviejų arų plotelio trūkumas. Ilgą laiką kankinęsi nežinioje dėl išmokų likimo, ūkininkai artimiausiu metu turėtų sulaukti, o kai kas galbūt jau ir sulaukė pranešimų apie tai, kokius papildomus dokumentus į NMA reikia pristatyti. Atsakingi darbuotojai tvirtina, kad išmokos, nors ir pavėluotai, ūkininkams bus išmokėtos.
Pinigų nesulaukė
Ūkininkai Šilingiai kreipėsi į „Ūkininko patarėją“, tvirtindami, kad ne pirmą mėnesį gyvena nežinomybėje – iš NMA nesulaukia nei už ekologinį ūkininkavimą bei ūkininkavimą vietovėse su kliūtimis žadėtų pinigų, nei pranešimų apie galimas problemas jų projektuose.
- Mums išmokėjo tik tiesiogines išmokas. Ūkininkaujame Telšių r. ir mums priklauso išmokos už ūkininkavimą vietovėse su kliūtimis. Be to, papildomai dalyvaujame „Ekologinio ūkininkavimo“ projekte, tačiau pinigų už ekologiškus pasėlius bei pievas taip pat dar negavome. Daugelis pažįstamų seniai sulaukė pinigų, dabar jau mokamos išmokos už kvotinį pieną, o į mūsų sąskaitą pinigai, kurių laukiame nuo vasaros, nepervesti, - pasakojo J.Šilingis.
Ūkininko tvirtinimu, šiuo klausimu jis skambino ir į NMA. Atsiliepusi darbuotoja informavo, esą ūkininkų projektai perduoti apmokėjimui, reikalinga pinigų suma esanti užprašyta, tačiau kodėl pinigai nepervesti, pasakyti negalėjo.
- Negavome jokio pranešimo, kad mūsų projektuose būtų aptikta klaidų, dėl kurių juos galėjo atmesti. Projektai patvirtinti. Tiesa, jokio pranešimo, kad pinigų suma, kurios tikimės, mums paskirta ir bus išmokėta, taip pat negavome, o štai prieš tiesioginių išmokų pervedimą tokio pranešimo sulaukėme dar pirmoje vasaros pusėje, - sakė ūkininkas.
,,Suveikė sistema“
Gilinantis į ūkininkus užklupusią problemą aiškėja sveiku protu sunkiai suvokiami, tačiau galiojančiomis taisyklėmis lengvai paaiškinami dalykai. Pasirodo, ūkininkė P.Šilingienė buvo pateikusi, kaip „Ūkininko patarėjui“ raštu atsakė NMA Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Jurgita Švirinienė, „paraišką dalyvauti Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ ir pagal šią priemonę padidino plotą daugiau nei dviem ha, lyginant su pradinėje paraiškoje įsipareigotais plotais, bei pateikė naują paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, tačiau nepridėjo viso pradinėje paraiškoje pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ nurodyto ploto (vieną iš laukų sumažino dviem arais), todėl parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ nebus skiriama“.
Ši stulbinanti tiesa ūkininką, besitikintį gauti apie 150 tūkst. Lt išmoką, gali išversti ir iš kojų. Švelnindami situaciją ir tiesiog aiškindamiesi, ar čia ne kokia klaida, agentūroje ieškome šį sausą teiginį galinčio paaiškinti specialisto. Pagelbėti sutinka Rinkos reguliavimo programų departamento Metodikų rengimo ir ataskaitų poskyrio vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė.
- Galiu paaiškinti paprastais žodžiais. Ūkininkė P.Šilingienė nėra vienintelė, patekusi į tokią situaciją, o daugelis problemų kilo todėl, kad pareiškėjai atsidūrė 2004-2006 ir 2007-2013 metų programavimo laikotarpių sandūroje. Tie, kas pradėjo rengti 2004-2006 metų projektą, vėliau, pertvarkydami dokumentus 2007-2013 metų laikotarpiui, plotų negalėjo sumažinti nė centimetru. Minėta ūkininkė kažkada pateikė 2004-2006 metų ekologinio ūkininkavimo paraišką, po to pagal taisykles padidino plotą daugiau kaip dviem hektarais, o dar vėliau perėjo į 2007-2013 metų laikotarpį.
Tačiau ji perėjo ne su visais plotais. Tas dviejų arų plotelis atrodo toks niekingai mažas, bet jis sugadino visą reikalą. Ūkininkė turėjo pereiti visiškai su visu plotu, kokį turėjo 2004-2006 metais. Šį neatitikimą aptiko NMA sistema, ir projekto vykdymas buvo sustabdytas, - pasakojo S.Stakvilevičienė.
Dideli krūviai
Kas dėl susiklosčiusios situacijos kaltas? Neabejojama, kad minėtų dviejų arų trūkumas – viso labo formali klaida, kurią užfiksavo NMA sistema, bent kiek didesnės reikšmės toks menkas plotelis nei ūkininkavimo mastams, nei kokybei tikrai nepadarė. Kažkas anksčiau, kol viską buvo galima pakeisti, turėjo pastebėti klaidą ir ją ištaisyti.
- Yra taisyklės, jomis vadovaudamiesi kuriame savo administravimo sistemą. Galbūt ūkininkė, pereidama iš vieno laikotarpio į kitą, nebuvo pakankamai sukaupusi informacijos. Per mokymus visada sakydavome: sustokite, pagalvokite, ar jums verta plėsti tuos porą hektarų. Galbūt žmonės susipainiojo taisyklėse, nes 2007-2013 metų laikotarpyje leidžiama iki trijų proc. plotą mažinti arba kas metai po du ha didinti. Visi skaitome taisykles lietuviškai, bet vieni jas vienaip supranta, kiti kitaip, nuo interpretavimo niekas neapsaugotas. Gal ir išdėstymas kai kur nepakankamai aiškus. Problema yra, jeigu taip atsitiko, - samprotavo specialistė.
Ne paslaptis ir tai, kad, užplūdus dideliems paraiškų srautams, kiekvienas savo rajoną administruojantis darbuotojas NMA padaliniuose verčiasi per galvą, kad atliktų kuo daugiau darbų, būtų daugiau apskaičiuota, išmokėta. Jeigu pasitaiko sudėtingesnė, sunkesnė paraiška, gilinimąsi į ją atideda vėlesniam laikui, tačiau laisvo laiko taip ir neatsiranda. Tada ir gimsta panašios situacijos.
Nenorėjo kelti rūpesčių
Vis dėlto neaišku, kodėl iki šiol, kai klaidos jau žinomos ir sudarytas „pakibusių“ pareiškėjų sąrašas, Telšių r. ūkininkai apie susiklosčiusią situaciją vis dar nieko nežino?
- Norint išsiųsti pranešimą reikia turėti tam tikrą sprendimą. Kas iš to, jeigu mes būtume pranešę pavasarį? Nežinodami situacijos galime labai skaudžiai žmogų nubausti: neperkelti du arai ir parama jums neskiriama! Labai skaudu dėl tokio plotelio netekti galimybės dalyvauti 2007-2013 metų etapo projekte ir dar grąžinti pinigus už 2004-2006 metų. Tai būtų tikrų tikriausias žmogaus paskandinimas. Todėl buvo nustatyti ir sukaupti visi tie nesusipratimai, problemą sprendė ministerijos lygmenyje, - sakė S.Stakvilevičienė
Dabar, kai pasirodė įsakymas ir nuspręstas tų žemdirbių likimas, pranešimai į panašią padėtį patekusiems ūkininkams jau siunčiami, juose informuojama, ką žmonės savo labui dar gali padaryti.
Ministrės įsakymas sušvelnino padėtį
Vasaros pabaigoje išėjo žemės ūkio ministrės įsakymas Nr. 3D-470, kuriame ir aptariama minimų ūkininkų padėtis. Atsižvelgus į tai, „kad kai kurie pareiškėjai, pateikę paraiškas dalyvauti Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, ar paramos gavėjai pagal šią priemonę padidinę plotus daugiau nei dviem ha, lyginant su pradinėse paraiškose įsipareigotais plotais bei pateikę naujas paraiškas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ arba pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, tęsė pagal pradines paraiškas prisiimtus įsipareigojimus, tačiau neatitiko tinkamumo kriterijų ir nepateikė NMA pagal pradines paraiškas kasmet reikalingų pateikti dokumentų“, įsakyme nuspręsta:
1. Pirmiau minėti pareiškėjai ir (ar) paramos gavėjai gali NMA nustatytais terminais pateikti kasmet reikalingus teikti dokumentus bei papildomus dokumentus gauti paramą už ankstesnius metus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 (Žin., 2004, Nr. 129-4636; 2005, Nr. 42-1340);
2. NMA pavesta informuoti pirmajame punkte minimus pareiškėjus ir (ar) paramos gavėjus apie galimybę pateikti kasmet reikalingus teikti dokumentus bei papildomus dokumentus gauti paramą, nustatant konkrečius reikalingų pateikti dokumentų terminus.
Klimpsta į skolas
Žinoma, gerai, jei dėl menkos klaidos ūkininkai nepraras didžiulių pinigų. Tačiau aplinkybėms susiklosčius net pačia palankiausia linkme problemų ūkininkai neišvengs. Mūsų jau kalbintas J.Šilingis sako išmokų laukiantis nuo vasaros. Ne tam, kad pasigėrėtų gražia suma banko sąskaitoje.
- Esame paėmę paskolas, tačiau dėl vėluojančių išmokų jau ne kartą prašėme banką atidėti įmokų mokėjimą. Yra ir kitų neapmokėtų sąskaitų – ūkininkaujant visko prireikia ir daug kas įsigyjama skolon, - dėstė J.Šilingis.
Galbūt, žinodamas apie susiklosčiusią situaciją iš anksto, ūkininkas kitaip būtų tvarkęs savo finansinius reikalus. Šiaip ar taip samprotausime, nors minėtoje situacijoje galų gale ir nugalėjo sveikas protas, dėl formalių taisyklių prarasti mėnesiai ūkininkams ne tik įvarė nerimo, bet ir pridarė finansinių nuostolių.