Tai trečiadienį konstatavo Liustracijos komisija.
„Atnaujinti bylos proceso neturime galimybių. Civilinio proceso kodeksas
numato, kad bylos atnaujinimas galimas iki penkerių metų. Šioje byloje jau
praėjo daugiau nei penkeri metai“, - žurnalistams sakė Liustracijos
komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas.
Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų,
kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
Nepaisant to, Liustracijos komisija ketina išnagrinėti naujai paskelbtus
duomenis apie galimą K.Prunskienės bendradarbiavimą su KGB.
„Kadangi byla turi didelį rezonansą, komisijos narių nuomone, būtina
rinkti naują medžiagą, kuri yra pasirodžiusi, ją vertinti, ieškoti teisinių
galimybių ir galbūt surinkti medžiagą naujai bylai, jeigu tai bus įmanoma“,
- sakė A.Urmonas.
Medžiagą galimai naujai bylai rinkti patikėta nuolat veikiančiai darbo
grupei prie Valstybės saugumo departamento.
„Visų pirma kreipsimės į specialistus, istorikus, kurie tyrinėjo tą
laikotarpį, kad jie teiktų komisijai informaciją apie verbavimo ir
bendravimo būdus. Matyt, ir teismas nedisponavo ta medžiaga. Ko gero“, -
svarstė A.Urmonas.
Jau trečiadienį Liustracijos komisija studijavo buvusio KGB generolo,
pasitraukusio į Vakarus, knygą apie šios institucijos darbo metodus Baltijos
šalyse persitvarkymo laikotarpiu.
„Yra ne tik rašytiniai verbavimo būdai, bet ir žodinis susitarimas.
Įvairūs mokslininkai taip teikdavo ataskaitas, ir tas bendravimas niekur
nebūdavo pažymėtas. Knygos autorius, KGB generolas mini, kad tai būdavo
naudojama būtent siunčiant mokslininkus į užsienį“, - tvirtino Liustracijos
komisijos pirmininkas.
Jis teigė, kad viešai paskelbto K.Prunskienės interviu nepakanka naujai
bylai pradėti.
„Tai yra tam tikras informacinis signalas. Jis turi būti papildomas
medžiaga. Interviu ir pareiškime ji teikia įvairias versijas, kad ji
pajuokavo. Todėl negalima to priimti, kaip teisinio pagrindo“, - sakė
A.Urmonas.
Praėjusią savaitę LNK parodė ištrauką iš 1991 metais Italijoje
K.Prunskienės duoto interviu, kuriame politikė dalijasi prisiminimais apie
buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakoja, kaip atsirado Šatrijos
Raganos slapyvardis.
„Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau
paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti“, - įraše sako
K.Prunskienė.
Ji sakė esą slapyvardį KGB pasirinkti pasiūlė devintojo dešimtmečio
pradžioje. Tuo metu dabartinė žemės ūkio ministrė rengėsi į komandiruotę
Vokietijoje. Slapyvardis jai neva buvo reikalingas tam, jeigu prieš tarybinę
pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija ir jai prireiktų kreiptis į
sovietų specialiąją tarnybą prašant pagalbos.
Tuo metu istorikas Arvydas Anušauskas tvirtina, kad slapyvardžius KGB
leisdavo pasirinkti tik asmenims, savanoriškai sutikusiems bendradarbiauti
su šia sovietų represine struktūra.
1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo
pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB.
Tačiau 2003 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas, persvarstęs bylą,
pareiškė, kad nėra įrodymų, jog K.Prunskienės sąmoningai slapta
bendradarbiavo su KGB.