Atsakydami į „Vilniaus dienos“ klausimą dėl krašto apsaugos finansavimo
ir santykių su Rusija, Darbo partija teigė, kad „įsipareigojimus NATO
turime vykdyti, negalime tapti pažadukais, nesilaikančiais duoto žodžio“.
„Yra nustatytas procentas bendrojo vidaus produkto, ir to susitarimo
turime laikytis. Su Rusija reikia palaikyti tik pragmatiškus santykius. Mes
turime vykdyti tokią užsienio politiką, kuri pirmiausia būtų naudinga
Lietuvai. Santykiai turi būti naudingi, pelningi mums, o ne atvirkščiai.
Pragmatizmas yra geriausia kalba su tokia šalimi, kaip Rusija. Tik tai turi
būti daroma nemažinant Lietuvos ekonomikos augimo ir suvereniteto“, - sakoma
DP atsakyme.
Liberalų ir centro sąjunga priminė, kad jos programoje įrašytas
įsipareigojimas išlaikyti būtiną krašto apsaugos finansavimo lygį.
„Nuosekliai pasisakėme už profesionalią kariuomenę, todėl krašto apsaugai
reikia skirti tiek lėšų, kiek to reikalauja Lietuvos valstybės saugumas ir
įsipareigojimai NATO. Geriau bloga taika nei geras karas. Santykiai su
Rusija turi būti pragmatiški ir racionalūs, bet nepamirštant principų ir
moralinių vertybių. Būtina skatinti ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą
su Karaliaučiaus kraštu“, - teigia LiCS.
Tuo metu Liberalų sąjūdis mano, kad toliau didinti išlaidas krašto
apsaugai netikslinga, o su Rusija reikia palaikyti gerai pasvertus
santykius, orientuotus į ilgalaikius Lietuvos tikslus ir interesus, o ne
siekti vienadienės, trumpalaikės naudos. Be to, anot liberalų, reikia
nuosekliai dirbti, kad mažėtų Lietuvos energetikos priklausomybė nuo
Rusijos.
Lietuvos socialdemokratų partija, pabrėžusi, kad reikia vykdyti
įsipareigojimus kitoms NATO narėms, kuriuos priėmėme stodami į šią
organizaciją, teigė, kad didinamos išlaidos neturi skurdinti kitų sričių, ir
tai įmanoma tik tada, kai didinamas bendras šalies biudžetas.
„Santykiai su Rusija dabar nėra patys geriausi. Tai ne tik nesenų įvykių
Gruzijoje aidas, bet ir pakitusi Rusijos politika. Tolesnius santykius su šia
šalimi reiktų grįsti geros kaimynystės principais, tačiau neatsisakant ir
nepaminant tų vertybių, kurias kelia Lietuva, kaip ES šalis. Reikia stengtis,
kad ES politika Rusijos atžvilgiu būtų vientisa ir grindžiama ne tik
vertybių pagrindu, bet ir įvertinant dialogo būtinybę“, - mano
socialdemokratai.
„Išlaidos krašto apsaugai būtinos, jų dydį lemia narystė ES ir NATO.
Siekiame, kad Lietuva būtų savarankiška, demokratiška, socialiai atsakinga,
su stipriu viduriniu sluoksniu, saugi, lygiateisė ES ir NATO narė, pagarbiai
ir abipusiškai naudingai bendraujanti su kaimynais. Tai taikytina ir
Rusijai“, - rašoma Naujosios sąjungos atsakyme.
Tautos prisikėlimo partija nemano, kad atsižvelgiant į karo technologijų
lygį, biudžeto išlaidų krašto apsaugai proporcijos didinimas kiek nors
realiai padidintų Lietuvos saugumą. Tačiau, partijos nuomone, būtina
atsižvelgti į Lietuvos įsipareigojimus euroatlantiniams partneriams.
Santykiai su Rusija, kaip ir su kitomis valstybėmis, turi būti grindžiami
pragmatišku požiūriu, siekiant maksimalaus Lietuvos saugumo ir ekonominių
interesų balanso.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pabrėžė, kad krašto
apsaugos išlaidos per artimiausią dešimtmetį turėtų nuosekliai didėti nuo
dabartinių 1,3 iki 2 nuošimčių nuo BVP.
„Reikia didinti ne tik finansavimą, bet ir pergalvoti gynybos bei
ginkluotųjų pajėgų vystymo koncepciją. Reikia kur kas daugiau dėmesio
teritorijos gynybai, aktyvaus rezervo rengimui ir moderniai prieštankinei bei
priešlėktuvinei gynybai. Lietuva turės gerus dvišalius santykius su Rusija,
jeigu lygiateisių ir skaidrių santykių su Rusija sieks vieninga ES ir NATO.
Ir jeigu tokiu būdu bus padėta Rusijai atsisveikinti su poimperinėmis
ambicijomis. Lietuva turi siekti lygiateisiško bendradarbiavimo, pagrįsto
tarptautine teise ir istorine tiesa, ilgalaikiais abiem pusėms naudingais
susitarimais, neieškant trumpalaikės naudos kuriai nors šaliai“, - teigia
konservatoriai.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ nuomone, krašto gynybai turi būti
skiriamas toks finansavimas, kuris užtikrintų krašto gynybą ir taikos metu,
ir esant tiesioginės karinės intervencijos pavojui. Kariuomenė turi būti
profesionali, bet kartu valstybėje turi veikti sistema, skirta piliečiams
apmokyti karybos meno. Anot „tvarkiečių“, su Rusija reikia palaikyti tokius
pat geros kaimynystės santykius, kaip ir su visomis kitomis valstybėmis.
Siekiant apginti Lietuvos žmonių interesus, santykiai su visomis valstybėmis
turi būti pragmatiški.
Valstiečių liaudininkų sąjungos teigimu, reikia deramai ir išmintingai
pasverti, kaip lėšos krašto apsaugai naudojamos. Partija teigia esanti už
profesionalią kariuomenę, nes su tobula technika turi dirbti profesionalai.
O tai nebūtinai turi didinti išlaidas krašto apsaugai.
„Su Rusija dera palaikyti orius, principingus ir dalykiškus santykius.
Esame nepriklausoma valstybė, ES narė, todėl su kaimynais elgiamės kaip
lygiaverčiai partneriai. Mums svarbu puoselėti nacionalinius interesus
bendradarbiaujant su kaimynais“, - mano partija.