Vieni svetur mokslus kremta net neragavę studijų Lietuvoje, kiti aukštąsias mokyklas baigia tėvynėje ir po to išvyksta tobulintis.
Gabius ir svečioje šalyje praktikos įgijusius lietuvius noriai įdarbina užsienio kompanijos. Kartais darbdaviai net pasisiūlo finansuoti tolesnes jų studijas.
Pasirūpino rekomendacijomis
Vytauto Didžiojo universitete anglų kalbos bakalauro studijas baigusi Rūta Palšauskaitė toliau tobulintis nusprendė Airijoje. 24 metų mergina Fitzwilliamo institute baigė vienerių metų ryšių su visuomene ir renginių organizavimo studijas, vėliau sėkmingai įsidarbino „Talented Minds“ kompanijoje Dubline.
Ši įmonė organizuoja įvairius renginius, padeda talentingiems žmonėms tapti žinomiems. Lietuvė vadovauja ryšių su visuomene skyriui.
„Įsidarbinti nebuvo sunku. Nemažai nulėmė tai, jog turiu airiškos aukštosios mokyklos diplomą“, – pasakojo R.Palšauskaitė.
Ji įsitikinusi, kad tik Lietuvoje studijas baigusiems specialistams gali būti nelengva rasti norimą darbą Airijoje.
R.Palšauskaitei stojamųjų egzaminų laikyti nereikėjo – vyko pokalbis su instituto darbuotojais, kurie vertino ir lietuviško diplomo balus. Mergina diplomą buvo išvertusi į anglų kalbą ir patvirtinusi pas notarą. Ji taip pat turėjo keletą rekomendacijų iš buvusių dėstytojų.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojams mergina dėkinga ir už puikias anglų kalbos žinias.
Po paskaitų – į darbą
„Darbdaviai kur kas palankiau žiūri į studentus, turinčius darbo patirties“, – pasakojo R.Palšauskaitė. Todėl vietoj pramogų po paskaitų mergina pasirinko darbą.
„Baigiamuosius egzaminus organizavo Airijos ryšių su visuomene specialistų asociacija. Studentai taip pat turėjo parengti ryšių su visuomene planą konkrečiai kompanijai ir jį pristatyti“, – pasakojo lietuvė ir prasitarė, kad kiekvieno dalyko egzaminas truko po tris valandas.
Metų trukmės studijos merginai kainavo apie 4 tūkst. eurų (13,8 tūkst. litų). Tačiau investicijos atsipirko. Merginos teigimu, Airijoje sudaromos puikios darbo sąlygos ir perspektyvos.
Tačiau R.Palšauskaitė planuoja kada nors sugrįžti į Lietuvą: „Perspektyvų Lietuvoje yra ir dabar, o ateityje, manau, jų tik daugės“.
Ispanai diplomo nepripažino
Trisdešimtmetis Ernestas Silzevičius studijuoti psichologiją apsisprendė Ispanijoje, Almerijos universitete. Pragyvenęs šioje šalyje beveik penkerius metus vyras nutarė ne tik uždarbiauti, bet ir įgyti išsilavinimą.
Prieš atvykdamas į Ispaniją jis vienerius metus studijavo Žemės ūkio universitete, vėliau perėjo į Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklą ir ten įgijo vadybininko specialybę. Bet pagal įgytą specialybę jis niekada nedirbo, o patraukė laimės ieškoti į užsienį.
Panoręs mokslus tęsti Ispanijoje vyras susidūrė su sunkumais.
„Pažvelgę į lietuvišką diplomą universiteto darbuotojai paklausė, kas čia?“ – prisiminė vyras.
Kol Lietuva nepriklausė Europos Sąjungai, Ispanijos institucijos galėjo pusantrų ar dvejus metus svarstyti, ar pripažinti lietuvišką diplomą. Per tą laiką lietuvis nutarė baigti vidurinės mokyklos kursą, skirtą asmenims, vyresniems nei 25 metai.
Ispanijoje – nemažai žmonių, kurie neturėjo galimybių mokytis ankstyvoje jaunystėje. Pagal specialią programą vidurinį išsilavinimą įgijusiems vyresniems žmonėms yra numatytas ir tam tikras vietų skaičius šalies aukštosiose mokyklose.
Už mokslą tenka mokėti
E.Silzevičius baigė tris kursus Almerijos universitete. Jis dar turėtų studijuoti kelerius metus. Vyras pasiryžęs visą kursą baigti per metus. Jis nėra visiškai patenkintas studijų kokybe.
„Mane nuvylė tai, kad per praktiką kuriame įvairius psichologinius testus, bet nedirbame su žmonėmis“, – kalbėjo psichologiją studijuojantis E.Silzevičius.
Ispanijoje per metus už studijas vidutiniškai tenka mokėti 660-715 eurų (nuo 2,3 tūkst. iki 2,5 tūkst. litų). Mokestis priklauso nuo pasirinktų dalykų.
Palyginti su Jungtinės Karalystės ar Airijos universitetais, šis mokestis nėra didelis. Tačiau Ispanijoje ir pragyvenimo lygis du ar net tris kartus žemesnis. Minimalus mėnesio uždarbis šioje šalyje – 631 euras (2179 litai).
Gaudavo pašalpą
Airijoje beveik 6 metus gyvenanti 23 metų Kristina Grybaitė savo ateities su Lietuva nesieja.
Su tėvais į šią šalį emigravusi mergina ten baigė vidurinę mokyklą, o neseniai Dublino technologijų institute jai įteiktas rinkodaros bakalauro diplomas.
Merginos studijos truko 4 metus. Lietuvė pasakojo, kad patys sunkiausi buvo paskutiniai.
Ji laikė baigiamuosius egzaminus ir rašė diplominį darbą.
„Aš dirbau visą laiką, išskyrus paskutinius metus.
Mokymosi krūvis tapo labai didelis. Paskaitoms, projektams ir kitiems darbams tekdavo skirti po 10 ir daugiau valandų per dieną“, – pasakojo K.Grybaitė.
Lietuvė buvo pažangi studentė. Atsižvelgiant į tai ir merginos tėvų pajamas, ji kasmet gaudavo pašalpą – apie 3 tūkst. eurų (maždaug 10,4 tūkst. litų).
Studentais rūpinasi įmonės
„Mūsų protai važiuoja į užsienį dirbti, nes ten naujos technologijos, aukštesni atlyginimai. Jei visa tai būtų pas mus, niekas iš Lietuvos nevyktų“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto trečiakursis Raimundas Laurinavičius.
22 metų būsimasis inžinierius yra studijavęs Prancūzijoje, o praktiką atliko Vokietijoje.
„Lietuvoje ketinama aukštąjį mokslą padaryti mokamą. Jeigu tai būtų įgyvendinta, kam studijuoti Lietuvoje? Išsilavinimą galima įgyti užsienyje ir tikrai geriau išmanyti savo sritį, – neabejoja R.Laurinavičius. – Vakaruose į studentus investuojama – universitetai ir įmonės, kuriose atlieki praktiką, aprūpina viskuo.
Žinoma, drauge ir daug reikalauja.
Pas mus yra priešingai – pirmiausia reikalauja, o paskui investuoja“.