Žmogiškumo testas muitininkams (nuotraukos)

Šalies muitininkų, liepos 18-ąją susirinkusių į tradicinį turizmo sąskrydį, nuotaikos dvi paras netemdė žinia, kad kažkur čia pat yra jų kolegos palaikai. Kai narai ieškojo skenduolio, pareigūnai rengė alaus gėrimo, kiaušinių mėtymo varžybas. Liūdnų nebuvo.

„Ekstra“ gavo tai įrodančias nuotraukas - ežero pakrantėje besišypsantys veidai, prizais nukrautas stalas. Už džiaugsmingai plojančių muitininkų matyti gelbėtojų automobilis, jų guminė valtis. Kai kolegos rėžė sveikinimo kalbas, gelbėtojai ieškojo kūno.

Kas tai - spjūvis į žmoniškumą, rūpinimasis savo gera nuotaika?

Tokį vaizdą buvo galima matyti liepos 20 dieną apie 14 valandą Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero. Tądien vyko respublikinio muitininkų turizmo sąskrydžio uždarymas. „Dabar žinome, kad jis ten buvo. O tada to nežinojome“.

Toks buvo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas laikinai einančios Ramutės Liupkevičienės alibi „Ekstrai“ paprašius pakomentuoti linksmybes, kai narai čia pat ieškojo skenduolio.

Kai muitininkai antrą parą linksminosi, Bebrusų ežero gelmėse antra para gulėjo kolegos, Muitinės departamento pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojo Sigito Banevičiaus kūnas. Laikinoji Muitinės departamento vadovė sakė, kad pasigedus kolegos sąskrydis vyko „be jokių linksmybių, tik rungtynės. Jau nebe sąskrydis. Visi stovėjome prie ežero kranto ir laukėme“. Kodėl, pasigedę kolegos, muitininkai nenutraukė sąskrydžio? Ištikus tragedijai stabdoma net pasaulinio masto varžybos ir susibūrimai.

Kaip sakė R.Liupkevičienė, tai buvo kolektyvinis sprendimas. O kaip pasielgti, anot jos, jei prie Bebrusų ežero į kasmetį sąskrydį suvažiavo muitininkai su antrosiomis pusėmis ir vaikais, draugais iš visos Lietuvos – 300-400 žmonių? Visus grąžinti atgal?

Sąskrydžio vadovu buvo paskirtas Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Alvydas Bražiūnas.

Visas tris dienas prie ežero išbuvo ir pati R.Liupkevičienė, tik, skirtingai nuo A.Bražiūno, dėl renginio jos pečių neslėgė jokia atsakomybė.

R.Liupkevičienė neslėpė, kad aukštas pareigas einančiam A.Bražiūnui labiau tiktų „pavaduotojo kultūrai“ epitetas. Mat paprastai jis muitininkams organizuoja daugumą kultūros renginių, o tradiciniams turizmo sąskrydžiams vadovauja jau daugelį metų.

Pašėlti prie Bebrusų pasiūlė irgi A.Bražiūnas. Už dviejų parų poilsį šiuolaikiškai įrengtoje poilsinėje, kur yra sūkurinė vonia, sauna, turkiška pirtis, masažinis dušas, buvo sumokėta keliolika tūkstančių litų.

Muitininkai galėjo naudotis ir 40 vietų suomiška pirtimi ant ežero kranto, greta kurios esanti prieplauka „tinka naktiniams šokiams ir maudynėms po žvaigždėmis“.

Taigi beveik 7 hektarus užimanti poilsiavietė „Papartis“ labiau tiktų pobūviams, o ne turistų sąskrydžiams rengti.

Muitinės departamento ir UAB „Paežerės papartis“ sutartyje rašoma, jog muitininkams poilsiavietė nuomojama nuo liepos 18 dienos 16 val. lygiai dviem paroms.

Ką turėtų veikti į turizmo sąskrydį penktadienio popietę atvykę muitininkai, R.Liupkevičienės pasirašytame įsakyme nebuvo numatyta. Tačiau šiandien niekas neneigia — karščio mėgėjai lepinosi ir suomiškoje pirtyje. Sklido tranki muzika — muitininkai, pasak R.Liupkevičienės, buvo pasisamdę du muzikantus, sukosi poros.

Policijos departamentas, viešai skelbdamas dienos nelaimes ir nusikaltimus, tragediją Molėtų rajone nutylėjo.

Tuo tarpu Molėtų rajono policijos komisariate šeštadienio pavakarę, apie 18 val., užfiksuotas pranešimas, kad apie 1 val. nakties „Paparčio“ poilsiavietėje pasigesta Muitinės departamento pareigūno S.Banevičiaus.

Kodėl pranešime minimas toks keistas laikas, „Ekstrai“ išsiaiškinti nepavyko, nes kalbinti sąskrydyje dalyvavę muitininkai teigė skirtingai. Tačiau dėl vieno sutariama - šeštadienio vidurdienį poilsiavietės pirtyje kažkas pastebėjo paliktus drabužius, raktus ir mobilųjį telefoną. Teigiama, kad jau tada pradėta ieškoti S.Banevičiaus, tačiau keliems sąskrydžio dalyviams suabejojus, kad „Sigitą lyg ir matėme šiandien“, nusiraminta.

„Sąskrydį atidarius prasidėjo rungtynės. Su kitais organizatoriais kateriu buvome plukdomi aplink ežerą. Užtrukome neilgai. Kai išlipome, pasakė - Sigitas dingęs“, - kaip sužinojo apie pavaldinio dingimą, „Ekstrai“ pasakojo R.Liupkevičienė.

Tuo tarpu A.Bražiūnas negalėjo tiksliai pasakyti, kada dingo kolega. „Aš sėdau į katerį, apiplaukėme pakrantę - vylėmės, gal pamatysime kur Sigitą“, - pirmąsias paieškos minutes prisiminė A.Bražiūnas.

Palikti drabužiai, mobilusis telefonas paežerės pirtyje - kokių daugiau prielaidų reikia, kad šių daiktų savininką greičiausiai vandenyje bus ištikusi nelaimė?

Tačiau dingusiojo paieškos stovyklavietėje buvo bevaisės.

„Atsirado įvairių versijų. Gal panos jį kur nors nusivedė?“ - R.Liupkevičienė neslėpė, jog buvo spėliojama, kad kelių šimtų bendradarbių būryje atsiradęs nevedęs vyras galėjo pasukti ir už poilsiavietės ribų.

Versija apie galbūt „pas panas“ vien su trumpikėmis išėjusį S.Banevičių buvo priimtina ir A.Bražiūnui - dingusio kolegos po gretimas poilsiavietes ieškota net su garsiakalbiu. „Viena moteris net paskambino būrėjai, o ši pasakė, kad jam dabar labai sunku, ieškokite miške“, - R.Liupkevičienės žodžiais, buvo pasitelkta ir tokia pagalbos rūšis.

Būrėjai patarus, muitininkai pasikvietė pasieniečius. Iš Ignalinos atvažiavę trys kinologai su šunimis S.Banevičiaus pėdsakų aplinkiniuose miškeliuose neaptiko.

Pasak R.Liupkevičienės, versiją, kad S.Banevičius negalėjo nuskęsti, stiprino ir aplinkybė, jog jis kategoriškai atsisakė maudytis, nes nemokėjo plaukti: „Jį moterys kvietė į vandenį. Nesutiko“. A.Bražiūnas teigė, kad turistaujantiems muitininkams buvo uždrausta maudytis tamsiuoju paros metu, o dieną į ežerą leista bristi ne mažiau kaip dviese. Naktį ežero pakrantę nuo galimų pažeidėjų saugojo specialiai paskirti muitininkai, o nuo antros valandos nakties iki paryčių tikino budėjęs pats A.Bražiūnas.

Kai tik vakarėjant apie dingusį kolegą buvo pranešta Molėtų rajono policijai, ši informaciją perdavė ugniagesiams gelbėtojams. Skubiai iš Visagino atvykę narai kelias valandas dingusiojo ieškojo ežero vandenyse, tačiau nesėkmingai.

„Dingus Sigitui, atsisakėme kai kurių triukšmingų rungčių“, - pokalbyje su „Ekstra“ mėgino teisintis R.Liupkevičienė.

Šeštadienio pavakarę, kai narai jau ruošėsi grįžti namo, pagal R.Liupkevičienės įsakymu patvirtintą turizmo sąskrydžio programą turėjo vykti... alaus gėrimo varžybos.

„Na, kiekgi jos truko? Per kiek laiko galima išgerti bokalą alaus? 12-14 sekundžių“, - etatinis muitininkų sąskrydžių vadovas A.Bražiūnas neįžvelgė nieko smerktina, kad šeštadienio pavakarę turistautojai kėlė alaus bokalus. Kai čia pat narai nesėkmingai ieškojo kolegos kūno. Kitą dieną muitininkai linksmybes pratęsė surengdami kiaušinių mėtymo varžybas.

Taigi muitininkų turizmo sąskrydis baigėsi tikrai negedulingai. Sekmadienį apie 14 valandą paežerėje buvo išrikiuotos komandos. Prie prizais nukrauto stalo sustojo Šiaulių teritorinės muitinės atstovai. Jie nugara vos nesirėmė į raudoną narų gelbėtojų automobilį - S.Banevičiaus kūno ieškota maždaug nuo aštuntos valandos ryto.

Nuotraukose, filmuotoje medžiagoje užfiksuoti vaizdai liudija - sąskrydžio pabaigtuvės buvo trankios ir džiaugsmingos, neapsieita be ovacijų ir sveikinimo šūkių nugalėtojams, daugumos turistautojų veide švytėjo šypsena.

Ar tai akordeonas? Po šio klausimo žvelgdama į jai rodomą nuotrauką su prie pat vandens stovinčiu muzikantu R.Liupkevičienė ilgokai tylėjo. „Gal, - nedrįso patvirtinti, bet netrukus pasitaisė: - Aš to vaizdo nemačiau“.

O ką į vandenį įbridę veikia Šiaulių teritorinės muitinės atstovai, kuriems ir skirti akordeono muzikos akordai?

„Tokia kasmetė tradicija. Maudo sąskrydžio štabo viršininką A.Bražiūną“, - šios aplinkybės R.Liupkevičienė tiesiog negalėjo nutylėti.

Tik muitininkų sąskrydžiui pasibaigus, sekmadienio saulei ritantis vakarop, R.Liupkevičienė su kolegomis pasuko Širvintų link, kur Musninkėlių kaime, senelio sodyboje, gyveno S.Banevičius. Tądien joje buvo iš Jonavos atvykę jo tėvai.

„Dar turėjome vilties, kad galbūt... Maža kas... gal dar atsiras...“, - sunkiai žodžius rinko R.Liupkevičienė, paklausta, kodėl tragišką žinią apie dingusį sūnų pavaldinio tėvams nusprendė pranešti tik turistautojams išsiskirsčius po namus, beveik po dviejų parų.

S.Banevičiaus motinos akyse iki šiol nedžiūsta ašaros dėl sūnaus žūties.

„Mes su vyru pasitarėme - nenorime kalbėti, nenorime skausmo aštrinti. Kai sulauksime ekspertizės išvadų, kai bus aišku, kas prie ežero atsitiko, gal tada“, - „Ekstrai“ sakė S.Banevičiaus motina. Tačiau moteris neslėpė nuostabos: nemokantis plaukti ir to neslėpęs nuo aplinkinių sūnus vargu ar galėjo drąsiai nerti į ežerą. Jo nuo vaikystės neviliojo ir greta kaimelio pratekančios negilios Musės vanduo.

Ar motinos būgštavimai gali reikšti, kad S.Banevičius į anapilį išėjo ne savo noru? „Tiriamos įvairios versijos“, - „Ekstrai“ sakė Molėtų rajono apylinkės prokurorė Sigita Boratinskienė.

S.Banevičiaus mirtis - antras tragiškas įvykis per respublikinį muitininkų turizmo sąskrydį. Prieš kelerius metus paspringusi šašlyku užduso muitininkė.