Jau beveik mėnesį trunkantis nervų karas tarp Vilniaus ir Panevėžio rajono gali baigtis tuo, kad visos avys bus sudraskytos, bet vilkai sotūs vis tiek nebus.
Aplinkos ministerijos šulai depresuoja. Panevėžio rajono tarybos nariai, kone vienbalsiai parėmę Krekenavos regioninio parko teritorijoje gyvenančių žmonių reikalavimą panaikinti parką, kol kas dar skrieja baltu žirgu. Rinkimai čia pat – bus kur pasiganyti patenkintų rinkėjų pievose.
Galop ir skausmingas kuolas ministerijos valdininkams žemiau stuburo jau įstatytas. Krekenavos gyventojai patenkinti juokiasi. Kas iš to išeis?
Iš Europos Sąjungos lėšų šiam 12 tūkst. ha ploto parkui jau yra paskirta 5 mln. litų, darbai jau planuojami, o čia tik – bac į tarpuragę. Ką čia kalbėti apie Lietuvą – Europoje tokio atvejo, kad politikai patys prašytų panaikinti parką, dar nėra buvę.
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovui V.Bezarui Panevėžio rajono politikai tiesiai šviesiai pasiūlė nekalbėti nesąmonių, susirinkti tuos 5 mln. ir važiuoti namo. Po tokių sutiktuvių gali ne tik depresija susirgti, gali ir į šulinį iš apmaudo įšokti.
Situacija tikrai kvailoka. 1992 metais vienu nutarimu buvo įsteigta net 30 valstybės saugomų regioninių parkų. Penkerius metus Krekenavos parkas negavo jokio finansavimo, o iki šių metų pinigų kasmet gaudavo tik kokiam suoleliui sukalti.
Vietos gyventojus parko direkcija taip spaudė, kad jie apie jokį parką dabar net pagalvoti nenori. Bitininkas Z.Plėštys buvo nubaustas 5 tūkst. litų bauda tik už tai, kad su savo bičių nameliu keletą metrų įžengė į parko teritoriją.
Valdžia nubaudė šį bitininką ir buvusį politinį kalinį tuo metu, kai jis po operacijos gulėjo Onkologijos klinikose, todėl kviečiamas pasiaiškinti jis, savaime suprantama, neatvykdavo. Pasirodo, nuspręsta, kad Z.Plėštys klinikose slapstėsi ir vengė atsakomybės, o jo bitės tuo metu į švarų parką vis vilko ne medų, o naftos produktus.
Tuo metu niekas iš to parko darbuotojų net nepastebėjo, kas išpjovė kelių hektarų teritorijoje stovėjusius vertingus medžius, tvarkingai sukrovė šakas, o medieną išsivežė. Dirbo kažkas tikrai ne vieną dieną ir naktį, tačiau gamtosaugininkai tik pečiais gūžčioja ir sako jokių burzgimų negirdėję.
Toks aplinkosaugininkų požiūris į savo darbą išverstų iš koto ne tik Krekenavos, bet ir visų kitų šalies miestelių gyventojus.
Dabar gali atsitikti taip, kad parkas vis tiek panaikintas nebus, o tie 5 mln. litų, kurių Panevėžio rajono politikai atsisakė, nutekės į kitus regioninius parkus. Bent jau taip pažadėjo V.Bezaras.