Komisija mano, kad reikia padidinti biudžetą, nes kylančios maisto produktų kainos neigiamai veikia nepasiturinčių žmonių galimybes nusipirkti maisto ir dėl to didėja pagalbos maistu teikimo išlaidos.
Kaip BNS ketvirtadienį teigė Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas
spaudai Jurgis Vilčinskas, Lietuvai šiuo metu tenka 1 proc. nuo visų ES minėtai
programai skiriamų lėšų - 3 (daugiau kaip 10 mln. litų) mln. eurų. Padidinus
programos finansavimą iki 500 mln., Lietuvai turėtų tekti atitinkamai 5
mln. eurų (daugiau nei 17 mln litų).
„Lėšų skirstymo šalims proporcijos nesikeičia, - sakė J.Vilčinskas, -
nebent atsirastų naujų programos narių. Tada tikėtina, kad tas 1 proc.,
skiriamas Lietuvai, gali sumažėti“.
Kaip sakė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga EK narė Marianna Fischer
Boel, tai konkretus būdas, kuriuo ES gali padėti
vargingiausiai gyvenantiems mūsų visuomenės nariams.
„Neseniai įvykęs maisto produktų kainų šuolis kai kuriems žmonėms buvo
labai skausmingas. Kadangi intervencinės atsargos jau tampa atgyvena, reikia
leisti pirkti maisto produktus rinkoje pagal šalies mitybos prioritetus“, -
teigė EK atstovė.
Kaip pranešė EK atstovybė Lietuvoje, iš pradžių programos tikslas buvo
išdalinti sukauptą žemės ūkio produkcijos perteklių (intervencines atsargas)
nepasiturintiems žmonėms.
Kadangi dabar perteklinių atsargų yra labai nedaug ir nepanašu, kad jų
daugės, programoje turėtų būti numatyta galimybė likusias intervencines
atsargas nuolat papildyti rinkoje įsigytais produktais.
Anot Komisijos, valstybės narės galės pasirinkti maisto produktus, o
maisto skirstymo planai bus sudaromi trejiems metams. Peržiūrėta programa
turėtų būti taikoma nuo 2010 m.
Labdaros organizacijos bei vietos socialinės tarnybos ir toliau padės
skirstyti maisto produktus. Įgyvendinant 2010-2012 m. planą, programa bus
bendrai finansuojama (75 proc. iš ES biudžeto, o sanglaudos srityse - 85 proc.).
Įgyvendinant 2013-2015 m. planą, bendrasis finansavimas sudarys 50 proc. ES lėšų
ir 50 proc. valstybių narių lėšų, o sanglaudos regionuose iš ES biudžeto bus
skiriama 75 proc.
Programa buvo sukurta 1987 m. Pagal ją valstybės narės maisto pertekliaus
viešąsias atsargas galėjo panaudoti kaip pagalbą maistu. Nuo tada padėtis
pasikeitė. Atsargų kiekis mažas, nepasiturinčių žmonių padaugėjo, o maisto
kainos pastaruoju metu smarkiai išaugo. Todėl Komisija mano, kad būtina
skirti daugiau lėšų šiai programai ir leisti nuolat pirkti maisto produktus
atvirojoje rinkoje.
Nors ES piliečių gyvenimo lygis vienas iš aukščiausių pasaulyje, vis dėl
to yra žmonių, kurie negauna pakankamai maisto. Maždaug 43 mln. žmonių
ES neišgali kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos ar žuvies.
Šiuo metu programoje dalyvauja 19 iš 27 ES valstybių narių.