Instrukciją, kaip elgtis per televizijos debatus, susitikimus su rinkėjais, neseniai gavo Valstiečių liaudininkų sąjungos rinkimų sąrašo pirmojo dvidešimtuko kandidatai ir sostinės skyriaus nariai.
Tokius pamokymus išsiuntinėjo partijos lyderės ir žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės atstovas spaudai Artūras Vaškevičius.
Valdininkas nurodo, kad didžiąją instrukcijos dalį parašė viešųjų ryšių agentūra „Socialiniai partneriai“ ir tik keletą patarimų duoda jis pats.
Viena šių patarimų pastraipų specialiai paryškinta, o kai kurie žodžiai parašyti didžiosiomis raidėmis – kad politikai labiau įsidėmėtų.
Neprisimena, kas ką kalba
„Tai, kaip pasakysite, svarbiau už tai, ką pasakysite.
Net 55 proc. informacijos priimama akimis ir 38 proc. įspūdžio sudaro balso tembras, raiškumas. Žiūrovas atsimena tik 7 proc. kalbos turinio.
Žmonės neprisimena, kas ką kalbėjo, bet prisimena, kaip kas atrodė“, – mokomi partijos kandidatai į Seimą.
Instrukcijos autoriai kandidatus moko, kad svarbiausias dalykas jų tekstuose turi būti ne kokie nors argumentai, o kartojimas.
Politikai raginami atmintinai išmokti pagrindinius partijos programos teiginius ir juos nuolat kaitalioti su kokiu nors šūkiu.
„Visiškai naudinga po kiekvieno pareiškimo tarti: „Kartu mes tai galime padaryti“. Svarbiausia – paprastumas, aiškumas ir kartojimas“, – aiškinama instrukcijoje.
Viešųjų ryšių specialistai valstiečiams liaudininkams taip pat paaiškino, kas yra principas KISS: „Keep it simple, stupid“. Išvertus iš anglų kalbos tai skambėtų maždaug taip: „Daryk tai paprastai, kvaily“.
Patariama įsižiūrėti į Budą
Daug vietos instrukcijoje skiriama nurodymams, kaip elgtis, nes žiūrovai informaciją pirmiausia suvokia pasąmone.
Politikams vertėtų apsirengti patogiais drabužiais.
Be to, jiems draudžiama daryti tokius nereikalingus judesius, pavyzdžiui, kaip kasytis pakaušį. Kitaip toks žmogus atrodys „neužtikrintas“.
Valstiečiams liaudininkams irgi patariama geriau įsižiūrėti į senovės Indijoje nulipdytas Budos statulas – jų veidai turi būti ramūs, nes Buda yra palaimos būsenos.
„Ramiai, su pasitenkinimu kvėpuokite ir žmonėms atrodysite švytintys.
Kai tik pajusite jaudulį, lengviausia tai suvaldyti ramiu kvėpavimu. Tam padeda kaklo ir sprando raumenų atpalaidavimas. Gerai jausitės, būsite ramesnis, natūralesnis, žiūrovas sakys – šitas man patinka, jis ramus, įsitikinęs“, – mokomi politikai.
Aršūs ir pasipūtę nepatinka
Kandidatai į Seimą perspėjami nepasiduoti mėginimams įtraukti juos į konfliktą su oponentais. Priešingai, su priešininkais reikia būti pakantiems. Aiškinama, kad aršūs kandidatai piliečiams instinktyviai nepatinka.
„Jūsų uždavinys – patikti žiūrovams, tačiau niekada nesistenkite jiems patikti. Televizija labai išryškina bet kokį falšą. Dirbtinės šypsenos ir entuziazmas gali tik pakenkti.
Be to, nereikia būti pasipūtusiems. Jei turėsite bent krislelį pasipūtėliškumo, jo nepaslėpsite jokiomis technikomis“, – patariama politikams.
Raštą išsiuntinėjo vėlai naktį
Ar normalu žemės ūkio ministrės komandai dirbti kaip vienos politinių partijų rinkimų štabui?
To „Lietuvos rytas“ paklausė A.Vaškevičių, prašydamas pakomentuoti jo ir viešųjų ryšių specialistų kūrinį.
„Aš pats daviau tik porą patarimų – tik tam, kad žmonės geriau jaustųsi televizijos studijoje.
Be to, šį raštą parašiau ir išsiuntinėjau jau po darbo, vėlai naktį“, – paaiškino ministrės atstovas spaudai.
* * *
Ir patarimai, ir draudimai
* Visos pagrindinės partijos prieš kiekvienus rinkimus perka įvaizdžio specialistų paslaugas. Kai kurios jų, pavyzdžiui, „Tvarka ir teisingumas“, samdo net po kelias viešųjų ryšių agentūras.
* Ir lyderiams, ir paprastiems partijų kandidatams rengiami specialūs mokymai, rašomos atmintinės, kaip bendrauti su žiniasklaida, specifinėmis rinkėjų grupėmis.
* Tokias atmintines vieni pirmųjų prieš šiuos Seimo rinkimus ėmė rengti ir opozicinių konservatorių, ir valdančiųjų socialliberalų atstovai.
* Iš kitų partijų specialiomis viešųjų ryšių technikomis dar iki rinkimų vajaus išsiskyrė Darbo partija.
* „Darbiečių“ atstovams buvo griežtai draudžiama savarankiškai bendrauti su žiniasklaida. Sulaukus žurnalisto skambučio telefonu, jiems buvo nurodyta pameluoti, kad galės kalbėti tik vėliau. Po to „darbiečiai“ iš karto privalėjo skambinti vadovybei ir gauti nurodymus, ką kalbėti ir ar iš viso kalbėti.