Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje paprašė
Seimas, kuris liepą po pateikimo jai pritarė. Jei gerai besimokančiais būtų
laikomi visi pažangūs studentai, valstybė, norėdama jiems garantuoti
nemokamą mokslą, turėtų išleisti papildomus 60 mln. litų kasmet.
Pasak premjero Gedimino Kirkilo, nutarta pirma susieti šį siūlymą su
biudžeto galimybėmis.
Finansų viceministras Valentinas Miltienis savo ruožtu žurnalistams sakė,
kad kitą savaitę planuojama kviestis visus ministrus ir su jais derinti kitų
metų biudžeto projektą.
„Yra 13 ministerijų, kur turbūt irgi yra su savomis problemomis, šiai
dienai Švietimo ir mokslo ministerijai kitais metais iš tiesų gaus ženkliai
daugiau pinigų negu šiais metais - yra mokytojų atlyginimų augimas, yra kitų
įstatymų priimta, dėstytojų atlyginimų didinimas (...). Finansų ministerija
tikrai geranoriška yra, bet visų gerų darbų per metus nepadarysi“, -
žurnalistams sakė V.Miltienis.
A.Monkevičius ketvirtadienį aiškino liekąs prie savo pozicijos.
„Vėliau ar anksčiau tą reikės vis tiek padaryti. Kuo greičiau - tuo
geriau. Vyriausybė ruošdama biudžeto projektą norėtų kartu spręsti šitą
klausimą ir kaip premjeras minėjo, mes pateiksime šitą pasiūlymą dar kartą
jau biudžeto kontekste“, - sakė ministras.
Jo teigimu, derinant įstatymą su realiomis finansinėmis galimybėmis gali
tekti mažinti už valstybės pinigus studijuojančiųjų skaičių.
„Tai reikš, kad valstybės užsakymas bus tikslesnis, paskaičiuotas pagal
vidutinės perspektyvos prognozes, ir labiau orientuojantis į darbo rinkos
poreikius, bet kartu sukuriant mechanizmą, kad piliečiai, kurie nori
studijuoti, turėtų galimybę rinktis ir nebūtinas (specialybes - BNS)“, -
sakė ministras.
Anot jo, pretenduoti į visiškai nemokamas studijas galės pretenduoti tik
stojantieji į valstybės užsakytas specialybes. Tie, kurie studijuos kitose
specialybėse, galėtų tikėtis nemokėti tik studijų dalies - tos, kuria
dengiamos infrastruktūros išlaidos. Kitą dalį - apie pusę visos sumos, jam
tektų mokėti nepriklausomai nuo rezultatų.
„Tarkime, teisininkų yra daug, bet jei kažkas nori būti teisininku, jam
bus sudaryta galimybė mokėti ne pilną kainą, bet palengvintą“, - sakė
A.Monkevičius.
Vyriausybė Seimo prašomą išvadą ketina apsvarstyti ir Strateginio
planavimo komitete.
Liepą Seimas po pateikimo pritarė švietimo ir mokslo ministro Algirdo
Monkevičiaus siūlymui gerai besimokančiais studentais laikyti tuos aukštųjų
mokyklų auklėtinius, kurie pasibaigus sesijai neturi akademinių skolų. Šioms
pataisoms įsigaliojus valstybei prireiktų papildomų 60 mln. litų per metus.