Trečiadienį paskelbtoje nutartyje KT teigė, jog dabartinė Seimo rinkimų
sistema savaime nesudaro prielaidų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų
visuotinų, lygių, tiesioginių, slapto balsavimo ir kitų demokratinės
visuomenės principų.
Anot KT, Seimo rinkimų įstatyme numatytas reguliavimas neatima piliečiams
galimybėms išsikelti savęs kandidatais į Seimo narius.
Kalbėdamas apie politinėms partijoms suteiktas galimybes sudaryti sąrašus
ir pretenduoti į 71 Seimo mandatą, KT pažymėjo, jog „politinių partijų
steigimosi tikslai ir veikla yra neatsiejami nuo viešosios valdžios siekio,
taigi ir nuo dalyvavimo atstovaujamosios valdžios institucijų, tai yra Seimo
rinkimuose“.
Teismo nuomone, remiantis Konstitucija negalima nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, kuris užkirstų kelią politinėms partijoms ir jų kandidatams
dalyvauti rinkimuose.
Tačiau, pasak KT, dabar Lietuvoje egzistuojanti mišri rinkimų sistema yra
galima, jei užtikrinama galimybė dalyvauti ir piliečiams, neįrašytiems į
politinių partijų kandidatų sąrašus ar ne jų keliamiems.
Klausimą dėl Seimo rinkimų įstatymo atitikimo Konstitucijai kėlusios
asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ narys Liudvikas Ragauskis
teigė „kaip pilietis“ nesutinkąs su KT.
„Manęs sprendimas netenkina ir nestebina, nes aš laukiau tokio teismo
sprendimo. Pagal teisėjų sudėtį aš ją priskirčiau jezuitinei mokyklai, kurie
nustato valdžios viršenybę virš piliečių, todėl manęs nestebina“, - teismą
kritikos negalėjo L.Ragauskis.
Anot jo, Lietuvoje dabar yra formuojama „partinė oligarchija“, o KT tokia
nutartimi „realiai įkalė dar vieną vinį į pilietinės visuomenės karstą“.
Šią bylą KT nagrinėjo išimties tvarka, kad sprendimas būtų paskelbtas dar
prieš spalio 12 dieną vyksiančius Seimo rinkimus.
Į KT dėl Seimo rinkimų įstatymo kreipėsi Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (LVAT). Jis nagrinėjo asociacijos „Už konstitucines
gyventojų teises“ skundą, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė
registruoti asociacijos pateiktą 3 kandidatų į Seimo narius sąrašą
daugiamandatėje apygardoje.
Bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Seimo rinkimų
įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Anot teismo, minėtas įstatymas nustato, kad „kandidatus į Seimo narius
daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti išimtinai partijos,
įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą. Vadinasi, visi piliečiai,
kurie nėra politinių partijų nariai, neturi teisės kelti savo kandidatų
daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje“.
„Galima manyti, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia lygybės
principą, nes piliečiai, esantys politinės partijos nariai, turi didesnes
galimybes kelti savo kandidatus į Seimo narius, nei piliečiai, nesantys
partijos nariais“, - skelbiama LVAT kreipimesi į KT.
Pasak teismo, piliečiai, kurie yra partijos nariai, gali kelti kandidatus
ir vienmandatėse, ir daugiamandatėse apygardose (t.y. į visas 141 Seimo
narių vietą). Tuo metu nesantys partijų nariais - tik vienmandatėse Seimo
rinkimų apygardose (į 71 Seimo nario vietą).
LVAT nuomone, kyla abejonių, „kad teisinis reglamentavimas, kai
kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik
politinės partijos, tam tikra prasme verčia piliečius formaliai ar
neformaliai save susieti su partijomis, nes tik priklausydami politinei
partijai jie galėtų realizuoti savo rinkiminę teisę“.
Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai prieš savivaldos rinkimus.
Tuomet likus porai savaičių iki rinkimų KT pripažino, kad Vietos savivaldos
rinkimų įstatymas, leidęs tik partijų kandidatų sąrašams dalyvauti
rinkimuose, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Tuo pačiu KT pareiškė, jog šie savivaldybių tarybų rinkimai turi vykti
pagal seną tvarką, o 2011 metais nepartiniams kandidatams privalu sudaryti
teisę balotiruotis.