Jūs galite pamatyti, kaip Amerikos viešpatavimas nyksta jos pačios kieme, kai Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas nebaudžiamas erzina ir išjuokia supergalią.
Tačiau tikrasis Amerikos nuosmukis globaliniu lygiu yra dar labiau stulbinantis. Nacionalizuodama dalį bėdon pakliuvusios finansinės rinkos, Amerikos tikėjimas laisva rinka sunaikino pats save, o rinkų kontrolę išlaikiusios valstybės įrodė savo teisybę. Šie pokyčiai prilygsta Sovietų Sąjungos griūčiai, sužlugo ištisas valdymo ir ekonomikos modelis.
Nuo Šaltojo karo pabaigos JAV administracijos viena po kitos mokė kitas šalis, kad finansų skaidrumas yra privalomas. Indonezija, Tailandas, Argentina ir kelios Afrikos valstybės susidūrė su žiauriais išlaidų apkarpymais ir gilia recesija, kaip amerikietiškos ortodoksijos paskatinto Tarptautinio valiutos fondo pagalbos pasekme.
Ypač Kinija buvo be atvangos gąsdinama dėl savo bankų sistemos silpnumo. Bet Kinijos sėkmė paremta užsispyrusiu Vakarų patarimų nepaisymu, o dabar bankrutuoja tikrai ne kinų bankai. Kaip simboliška, kad kinų astronautai išėjo į atvirą kosmosą kaip tik tuo metu, kai JAV iždo sekretorius parpuolė ant kelių.
Nepaisant nuolatinio raginimo kitas valstybes priimti jos verslo kūrimo būdus, Amerika visada turėjo vieną ekonomikos politiką sau ir kitą - likusiam pasauliui. Metai iš metų JAV baudė kitas valstybes, jeigu jos nukrypdavo nuo fiskalinio atsargumo, tačiau pačios lindo į milžiniškas skolas, kad padengtų mokesčių mažinimą ir finansuotų užsitęsusius karinius įsipareigojimus.
Dabar, kai JAV valstybės finansai kritiškai priklausomi nuo tebesitęsiančių milžiniškų užsienio kapitalo įplaukų, būtent tos šalys, kurio atstūmė Amerikos kapitalizmo modelį, nulems jos ekonomikos ateitį.
Kokia išpirkimo versija iždo sekretorius Hankas Paulsonas ir Federalinio rezervų banko vadovas Benas Bernanke bandys užlopyti Amerikos finansinę skylę, ne taip svarbu, kaip tai, ką šis išpirkimas pasako apie Amerikos poziciją pasaulyje.
Triukšmingai Kongrese laidytos populistinės tirados apie godžius bankus tėra dėmesio atitraukimas nuo tikrųjų krizės priežasčių. Skaudi Amerikos finansų rinkų padėtis yra nulemta Amerikos bankų veikimo „laisvoje visiems aplinkoje“, kurią sukūrė tie patys Amerikos įstatymų leidėjai. Būtent Amerikos politinė klasė, pasirinkusi pavojingai supaprastintą dereguliavimo ideologiją, yra atsakinga už dabartinį sąmyšį.
Esančiomis sąlygomis tik beprecedentis vyriausybės įsikišimas gali išgelbėti nuo katastrofos. Bet tai sukels tik dar didesnę Amerikos priklausomybę nuo augančių naujų pasaulio galybių. Federalinė vyriausybė renkasi dar didesnes skolas, kurių, kaip galbūt teisingai baiminasi skolintojai, ji gali ir negrąžinti. Įsiskolinimus gali būti mėginama panaikinti sukeliant infliaciją, dėl kurios užsienio investuotojai patirtų didelius nuostolius.
Ar šiomis aplinkybėmis valstybių vyriausybės, kurios superka didžiąją dalį Amerikos obligacijų, - Kinija, Persijos įlankos šalys ir Rusija, pavyzdžiui, bus pasirengusios ir toliau remti dolerio, kaip atsargų kaupimo valiutos, vaidmenį? O gal šios šalys čia įžvelgs galimybę atsverti ekonominių galių pusiausvyrą savo naudai? Bet kuriuo atveju situacijos kontrolė - jau ne Amerikos rankose.
Imperijų likimas dažnai nulemiamas karų ir įsiskolinimų simbiozės. Ši taisyklė galiojo Britų imperijai,
kurios finansinė sistema nukraujavo per Pirmąjį pasaulinį karą, ir Sovietų Sąjungai. Pralaimėjimas Afganistane ir ekonominė našta, prispaudusia besigalinėjant su R.Reagano techniškai klaidinga, bet politiškai ypač efektyvia „Žvaigždžių karų“ programa, buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę SSRS krachą.
Nepaisant primygtinai kartojamo savo išskirtinumo, Amerika nėra išimtis. Irako karas ir paskolų burbulas lemtingai paplovė Amerikos ekonomikos pamatus. JAV dar kurį laiką bus didžiausia pasaulio ekonomika, bet kai krizė baigsis, būtent naujos kylančios galybės supirks tai, kas išliks sveika Amerikos finansinės sistemos griuvėsiuose.
Pastarosiomis savaitėmis buvo nemažai diskusijų apie neišvengiamą ekonomikos armagedoną. Tiesą sakant, iki kapitalizmo pabaigos dar toli. Vašingtone vykstančios pašėlusios grumtynės žymi pasitraukimą tik vieno tipo kapitalizmo - specifinės ir ypač nestabilios atmainos, kuri gyvavo Amerikoje pastaruosius dvidešimt metų. Šis eksperimentas finansiniame laissez-faire išsisprogdino.
Nors žlugimo įtaka bus jaučiama visur, rinkos ekonomikos, kurios atsilaikė prieš amerikinio stiliaus dereguliavimą, pergyvens audrą geriausiai. Didžioji Britanija pavertė save į gigantišką apsaugos fondą, bet tokiu, kuris nesugeba pasipelnyti iš nuosmukio, todėl krizė jai gali ypač smogti.
Laikotarpio po Šaltojo karo ironija yra ta, kad komunizmo griūtį sekė kitos utopinės ideologijos iškilimas. Amerikoje ir D.Britanijoje, o kiek mažiau ir kitose Vakarų valstybėse, rinkos fundamentalizmas tapo vyraujančia filosofija. Prasidėjęs Amerikos galios žlugimas yra nuspėjama atomazga.
Kaip ir sovietų krachas, tai turės milžiniškų geopolitinių atgarsių. Nualinta ekonomika daugiau nebegali remti Amerikos išsišakojusių karinių įsipareigojimų. Taupymas - neišvengiamas ir nepanašu, kad jis vyks pamažu ar gerai suplanuotai.
Nuosmukio mastas, kokį stebime, nėra lėtas procesas. Jis greitas ir chaotiškas, staigiai persimetantis iš vienos vietos į kitą. Pavyzdžiui, Irakas. Pastarųjų pastangų sėkmė, pasiekta papirkinėjant sunitus, praleidžiant pro akis etninius valymus, sukūrė reliatyvios taikos sąlygas dalyje valstybės. Bet kiek ilgai tai tęsis, kai dabartinio Amerikos karinių išlaidų lygio nebebus įmanoma palaikyti?
Amerikos pasitraukimas iš Irako paverstų Iraną regiono nugalėtoju. Kaip atsakys Saudo Arabija? Ar tikimybė kariniais veiksmais užkirsti kelią Iranui įsigyti branduolinį ginklą bus didesnė ar mažesnė? Kinijos vadovai krizės metu iki šiol tylėjo. Ar Amerikos susilpnėjimas paskatins juos įtvirtinti Kinijos galią ar Kinija tęs savo „taikaus kilimo“ atsargią politiką?
Šią akimirką nė į vieną šių klausimų negalima atsakyti tiksliai. Akivaizdu tik tai, kad galia sprūsta iš JAV rankų su pagreičiu. Gruzijos atveju Rusija ėmė perbraižinėti geopolitikos žemėlapį, o Amerika buvo tik impotentiškas žiūrovas.
Už JAV sienų dauguma žmonių ilgai galvojo, kad su globalizacija vykstanti naujų ekonomikų plėtra pakirs Amerikos poziciją pasaulyje. Jie įsivaizdavo, kad Amerikos sąlyginio autoriteto pokyčiai įvyks per kelis dešimtmečius ar kartas. Dabar tai atrodo visiškai nereali prielaida.
Sudarę sąlygas, kurios išpūtė didžiausią istorijoje burbulą, Amerikos politikos lyderiai, atrodo, nesugeba suvokti iškilusių pavojų reikšmingumo. Įklimpę savo pagiežinguose kultūriniuose karuose ir besiriejantys tarpusavyje, jie tarsi neperpranta fakto, jog Amerikos globalinė lyderystė sparčiai mąžta. Naujasis pasaulis ateina beveik nepastebimai. Jame Amerika yra tik viena iš didžiųjų galybių, o susidūrusi su miglota ateitimi nebegali jos formuoti.
* * *
J.Gray'us yra daugybės knygų apie liberalizmą, globalinį kapitalizmą ir kitas ideologijas autorius. Pastaroji jo knyga - „Juodoji masė: apokaliptinė religija ir utopijos mirtis“.