Gy­ve­ni­mas ant fe­ka­li­jų duo­bės

Rug­pjū­čio 31-ąją su­ka­ko 15 me­tų, kai iš Lie­tu­vos bu­vo iš­ves­ta so­vie­tų ar­mi­ja. Mo­te­riš­kės dū­sau­ja: kas iš tos de­mo­kra­tijos, jei val­džia ne­sku­ba (o gal ne­su­ge­ba ar­ba ne­no­ri) pa­gel­bė­ti žmo­nėms iš­spręs­ti vie­ną ar ki­tą pro­ble­mą, su ku­ria pa­tys nie­kaip ne­ga­li su­si­tvar­ky­ti.

Prieš 15 me­tų Že­mai­čių Nau­mies­čio „ka­ri­nin­kų” na­me bu­vo tvar­ka ir tei­sin­gu­mas (dėl pas­ta­ro­jo žo­džio ga­li­te ne­su­tik­ti) – 45 šei­mos gy­ve­no šil­tai ir be jo­kių rū­pes­čių, nes bu­tai bu­vo val­diš­ki. Šian­dien šis na­mas at­ro­do dau­giau nei ap­gai­lė­ti­nai. Cen­tri­nis šil­dy­mas se­niai at­jung­tas, kam­ba­rius žmo­nės šil­do­si, kaip ku­ris iš­ma­no – elek­tra, du­jo­mis, mal­ko­mis...

Nuo šių me­tų kiek­vie­na šio na­mo šei­ma pra­dė­jo gau­ti są­skai­tų la­pe­lius – UAB „Ši­lu­tės bu­tų ūkis” ėmė rei­ka­lau­ti mo­kė­ti mo­kes­čius už pa­sta­to ad­mi­nist­ra­vi­mą ir tech­ni­nę prie­žiū­rą.

Ap­si­džiau­gė: jei­gu mo­ka­mi mo­kes­čiai, va­di­na­si, jau yra ir tik­ra­sis pa­sta­to šei­mi­nin­kas, iš ku­rio ga­li­ma pa­pra­šy­ti bent jau pa­gal­bos su­ge­dus ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tams – pra­kiu­rus sto­gui, trū­kus vamz­dy­nams ir pan. Pa­skam­bi­no žmo­nės „Ši­lu­tės bu­tų ūkiui”, at­si­lie­pęs va­dy­bi­nin­kas pa­ža­dė­jo at­vyk­ti ir su bė­do­mis su­si­pa­žin­ti, kaip sa­ko­ma, vie­to­je. Lau­kė jo net tris sa­vai­tes – ne­pa­si­ro­dė. Ta­da da­lis na­mo gy­ven­to­jų krei­pė­si į ži­niask­lai­dos at­sto­vą – nu­si­vy­lę žmo­nės sa­kė ne­be­ži­ną kur ieš­ko­ti pa­gal­bos, nes, pa­sak jų, net Že­mai­čių Nau­mies­čio se­niū­nui jų pro­ble­mos ma­žiau­siai te­rū­pi...

Že­mai­čių Nau­mies­čio „ka­ri­nin­kų” na­mo gy­ven­to­jai pas juos at­vy­ku­siam „ŪP“ ko­res­pon­den­tui vie­nas pas­kui ki­tą dės­tė sa­vo bė­das ir la­bai rim­tai klau­sė: kas jiems ga­lė­tų pa­gel­bė­ti.

Penk­ta­me aukš­te gy­ve­nan­ti Vir­gi­ni­ja pa­sa­ko­jo: „Svar­biau­sia mums ne­su­tvar­ky­ta ka­na­li­za­ci­ja – van­duo su vi­su tu­ri­niu bė­ga į na­mo rū­sius. Ten tu­rė­tų bū­ti mū­sų san­dė­liu­kai, de­ja, plau­kio­ja iš­ma­tos. Ne­tvar­kin­gi pa­sta­to sto­gas ir elek­tros sky­di­nės. Lie­taus van­duo per blo­kų ply­šius bė­ga į kam­ba­rius ir ant elek­tros sky­di­nės – jo­je įvy­kus trum­pam jun­gi­mui, lie­ka­me be elek­tros. Nie­kas nie­ko ne­tvar­ko. „Ši­lu­tės van­de­nys” pa­sa­kė, kad jų val­dos yra tik iki na­mo, iki pir­mo šu­li­nio... Nuo vie­no pas ki­tą mus va­ri­nė­ja, taip ir ne­ži­no­me, kas vi­sa tai tu­rė­tų su­tvar­ky­ti.”

Gy­ven­to­jai „Ši­lu­tės bu­tų ūkiui” kas mė­ne­sį mo­ka nuo­la­ti­nės tech­ni­nės prie­žiū­ros mo­kes­tį po 0,2832 Lt už kv. m ir ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tį – po 0,1534 Lt už kv. m. Už vi­du­ti­nio dy­džio bu­tą kiek­vie­ną mė­ne­sį ten­ka su­mo­kė­ti dau­giau nei po 20 Lt.

Ve­ro­ni­ka pik­ti­no­si, kad ne­re­tai skalb­ti ten­ka ar­ba anks­ti ry­te, ar­ba vė­lai va­ka­re, nes die­ną elek­tra tik mirk­čio­ja. Taip ga­li­ma su­ga­din­ti ir skal­byk­les, ir kom­piu­te­rius. „Jei­gu ir iš­si­kvies­tu­me ko­kį nors elek­tri­ką, nau­dos iš to jo­kios ne­bū­tų, nes nie­kas ne­ži­no, kas tu­ri sky­di­nių rak­tus”, – tei­gė ši mo­te­ris.

Na­mo kie­me ne­švie­čia nė vie­na ap­švie­ti­mo lem­pa. Ato­kiau nuo mies­te­lio esan­čia­me na­me gy­ve­nan­tys vai­kai jau vi­sai ne­tru­kus į mo­kyk­lą tu­rės iš­ei­ti vi­siš­ko­je tam­so­je. Kas at­sa­kys, jei­gu at­si­tiks ko­kia nors ne­lai­mė?

Prie to „ka­ri­nin­kų” na­mo tą­kart at­vy­ku­sio se­niū­no J.Bud­rec­ko taip ir pa­klau­sė­me: „Sa­ko­ma, kad Že­mai­čių Nau­mies­tis yra la­bai gra­žiai ap­švies­tas, o čia nė vie­na lem­pa ne­de­ga. Ar čia ne jū­sų te­ri­to­ri­ja?”

Se­niū­nas pa­aiš­ki­no: „Ant­ra­ja­me eta­pe bus ir čia ap­švies­ta. Pro­jek­tas jau pa­reng­tas”. Pa­klaus­tas, ka­da kon­kre­čiai tai įvyks, J.Bud­rec­kas pa­tiks­li­no: „Kai sa­vi­val­dy­bė gat­vėms ap­švies­ti skirs pi­ni­gų.” Taip ir li­ko žmo­nėms ne­aiš­ku, kas tas ant­ra­sis eta­pas ir ka­da at­eis to­kia die­na, kai pra­si­sko­li­nu­si Ši­lu­tės r. sa­vi­val­dy­bė tu­rės pi­ni­gų elek­tros ap­švie­ti­mui tvar­ky­ti.

Ne žmo­nių var­gai ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei rū­pi – ne­se­niai pa­skli­do kal­bos, jog sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kams jau per pras­tos prieš ke­le­rius me­tus įsi­gy­tos „Ško­dos” ir da­bar jau ruo­šia­ma­si pirk­ti sep­ty­nis ar aš­tuo­nis pra­ban­gius li­mu­zi­nų kla­sės au­to­mo­bi­lius.

„Ka­ri­nin­kų” na­me gy­ve­nan­tys žmo­nės taip pat mo­ka mo­kes­čius sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui, o to biu­dže­to tvar­ky­to­jai mie­liau sau per­ka nau­jus au­to­mo­bi­lius, vie­toj to, kad sku­bė­tų pa­dė­ti iš­ma­tų smar­vė­je vargs­tan­tiems gy­ven­to­jams.

„ŪP“ pa­si­do­mė­jo, ko­kias pa­slau­gas gau­na dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai, mo­kė­da­mi nuo­la­ti­nės tech­ni­nės prie­žiū­ros mo­kes­tį. Pa­sak Ši­lu­tės r. sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tur­to tar­ny­bos prie Ūkio sky­riaus ve­dė­jos Z.Taut­vy­die­nės, tai ben­dro­sios in­ži­ne­ri­nės įran­gos, ben­dro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pų ir ben­drų­jų kon­struk­ci­jų re­mon­to dar­bai. Šie dar­bai bu­tų sa­vi­nin­kams at­lie­ka­mi už mo­kes­tį, ku­ris yra 0,2832 Lt/kv. m.

Pa­sak Z.Taut­vy­die­nės, jei­gu na­mo są­skai­to­je nė­ra su­kaup­tas rei­ka­lin­gas lė­šų kie­kis, šau­kia­mas su­si­rin­ki­mas ir ieš­ko­ma ki­to­kių pro­ble­mos spren­di­mo bū­dų.

Pa­kal­bi­nus UAB „Ši­lu­tės bu­tų ūkis” di­rek­to­rių Alek­są Kve­de­rį pa­aiš­kė­jo ki­to­kių fak­tų. Ben­dro­vės di­rek­to­rius tei­gė, kad Že­mai­čių Nau­mies­čio „ka­ri­nin­kų” na­mo gy­ven­to­jai na­mo są­skai­to­je tu­ri su­kau­pę vos ke­lis šim­tus li­tų. Su­ma to­kia ma­ža, nes tą na­mą „Ši­lu­tės bu­tų ūkis” pra­dė­jo ad­mi­nist­ruo­ti tik nuo šių me­tų ko­vo, o mo­kes­čius te­mo­ka tik ket­vir­ta­da­lis jo gy­ven­to­jų.

A.Kve­de­ris „ŪP” tei­gė, kad jei­gu gy­ven­to­jai mo­kė­tų mo­kes­čius, bet su­kaup­tos pi­ni­gų su­mos ne­už­tek­tų, ben­dro­vė ga­lė­tų ir sko­lon sto­gą pa­re­mon­tuo­ti ar fe­ka­li­jas iš rū­sių iš­pum­puo­ti. Da­bar tie gy­ven­to­jai yra ne­pa­ti­ki­mi, tad kas ga­li ryž­tis jiems pa­dė­ti, jei­gu vė­liau iš jų ne­bus įma­no­ma tų pi­ni­gų at­gau­ti.

„Ka­ri­nin­kų” na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios ben­dro­vės va­do­vas sa­kė ga­lįs pa­tar­ti jo gy­ven­to­jams pir­miau­sia su­mo­kė­ti mo­kes­čius, pas­kui su­si­rink­ti vi­siems ir pa­si­ra­šy­ti ko­kį nors pa­si­ža­dė­ji­mo raš­tą, kad mo­kes­čius jie mo­kės ir at­ei­ty­je. Tik ta­da bu­tų ūkio ben­dro­vė ga­lė­tų ieš­ko­ti kom­pro­mi­so, kaip šiuo me­tu pa­gel­bė­ti na­mo gy­ven­to­jams.