Politikai jautėsi tarsi egzamine ir buvo priversti atsakyti į dvasiškių paruoštus klausimus, kuriuose dominavo katalikišką bendruomenę labiausiai dominančios temos: požiūris į tradicinę šeimą, bažnyčios vaidmenį gyvenime, socialinių problemų sprendimo būdus.
Tiesa, politikams bažnyčios atstovų formuoluoti klausimai nebuvo aštrūs, kuo suskubo pasinaudoti partijų deleguoti auksaburniai. Nors bažnyčia deklaruoja esanti apolitiška, renginio metu buvo galima jausti tam tikras dvasiškių politines simpatijas, - salėje ant stalelio puikavosi nemažai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų agitacinių leidinių.
Bažnyčios hierarchams nerimą kelia tai, jog kai kurie politikai į savo pusę stengiasi palenkti kunigus, bando juos naudoti politinei agitacijai. Susitikimą ketinama transliuoti „Marijos radijo“ eteryje, siekiant, jog katalikiška visuomenės dalis galėtų lengviau apsispręsti už ką balsuoti per netrukus įvyksiančius Seimo rinkimus.
Po daugiau nei dvi valandas trukusios renginio uoliai pasisakymus konspektavęs arkivyskypas metropolitas S.Tamkevičius su vos jaučiama ironijos gaidelė pripažino, jog išklausius visą būrį politikų jam būtų labai sunku apsispręsti už kurią partiją balsuoti.
Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas S.Tamkevičius atsakė į lrytas.lt žurnalisto klausimus.
- Kokius įspūdžius paliko politikų atsakymai?
- Mano atsakymas tikriausiai bus nevienareikšmis. Girdėjau politikus, kurie sąžiningai atsakė į klausimus, nors žinojo, kad jų atsakymai galbūt nelabai tinka arkivyskupui. Vis tiek jie atsakė taip, kaip yra jų atstovaujamų partijų nuostatuose, už tai juos labai gerbiu. Kai kuriuose atsakymuose buvo švelniai „prašliaužta“, pilnai neatsakyta.
Bet pagrindinis bruožas yra tai, jog visuose atsakymuose skambėjo, kad jie nori daryti gera. Man tai džiugu. Ar padarys tos partijos, ar nepadarys, - tai jau kitas klausimas. Tačiau per kitą susitikimą jau galėsime labai aiškiai paklausti: buvo susirinkę ir kunigai, ir vyskupai, ir kiti. Klausėme, o jūs mums sakėte nevisišką tiesą.
- Ar šiuos susitikimus su politikais ketinate tęsti ir po rinkimų?
- Reikės leisti šiam planui išsirutulioti, bet susitikimas su politikais tikrai nebus paskutinis. Priešrinkiminiame laikotarpyje labai svarbu, kad partijos permąstytų, ką jos darė ir ko jos nedarė, kur melavo, jeigu taip buvo ir ką ruošiasi daryti ateityje. Kuomet jos garsiai įvardija savo poziciją ne tik televizijos studijoje, bet ir tokioje terpėje, kuri save įvardija kaip krikščioniška, partijų žmonėms tai išeis į sveikatą.
- Ar politika gali būti morali? Juk neretai politikai be skrupulų keičia savo nuomones, poziciją, vaikosi pigaus populiarumo.
- Politika ne tik gali, bet ir turi būti morali. Manau, yra demagogija sakyti, kad jeigu eini į politiką, turėsi laikytis nemoralios pozicijos. Taip žmogus save užprogramuoja, jog jis neprognozuojamas ir galės daryti ką nori.
Laikytis moralios politikos yra pakankamai sunku, nes tuomet ne viską galima daryti. Kita vertus, eidamas į politinę veiklą politikas turi siekti būti sąžiningas, nekelti rankos matydamas, kad įstatymas kenks Lietuvai. Tokį nusistatymą privalėtų turėti kiekvienas normalus politikas.
- Ar Bažnyčia vėl ragins žmones nelikti abejingais ir eiti balsuoti?
- Visada, prieš kiekvienus rinkimus, ir aš asmeniškai kalbėdamas, ir Vyskupų konferencijos laiškuose akcentuodavome, jog krikščionis, kuris save įvardija tikinčiuoju, privalo būti aktyviu ir dalyvauti rinkimuose. Nedalyvavimas yra žalingas visuomenei ir tuo pačiu Lietuvai.
- Ar tai sakydamas turite mintyje marginalinių partijų iškilimą, paremtą žemu rinkėjų aktyvumu?
- Be abejonės. Jeigu neina į rinkimus nemąstantys žmonės, jie mažiau padarys žalos. Tačiau jeigu balsuoti neitų save įvertinantys kaip krikščionys, kurie galbūt retkarčiais išpažinties eina, tuo pačiu jie sudarytų sąlygas į priekį išeiti populistams ir panašioms politinėms jėgoms.