Antradienį paskelbtos politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų turto
bei pajamų deklaracijos už 2007 metus. Šias deklaracijas jie teikė
Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pagal jas turtingiausiu ministrų kabineto nariu galima vadinti užsienio
reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną ir jo sutuoktinę Jonę Ramunytę. Bendras jų
deklaruotas turtas bei piniginės lėšos sudaro 1,76 mln. litų.
J.Ramunytė - gerokai turtingesnė už savo vyrą. Ji turi privalomo
deklaruoti turto už 1,3 mln. litų.
Pagal VTEK pateiktą šeimos deklaraciją P.Vaitiekūnas su žmona turi du
butus ir du sklypus Vilniuje, sklypą Šiaulių rajone, butą Latvijoje ir
statosi namą Lietuvoje.
Antrasis milijonierius - ūkio ministras Vytas Navickas. Jo ir žmonos
turtas bei santaupos sudaro 1,359 mln. litų.
Nedaug iki milijonieriaus titulo trūksta aplinkos ministrui Artūrui
Paulauskui. Jo šeimos valdomas turtas ir piniginės lėšos sudaro 979 807
litus, tačiau Paulauskams dar reikės grąžinti skolą. Ministro žmona Jolanta
Paulauskienė deklaravo, kad yra paėmusi 117 tūkst. litų paskolą.
Paulauskai turi namą, sklypą ir du butus Vilniuje.
Tarp turtingiausiųjų ministrų pateko sveikatos apsaugos ministras
Gediminas Černiauskas su gyvenimo partnere Sigita Kavaliūnaite. Bendras jų
turtas ir piniginės lėšos - 857 tūkst. litų.
Privalomą deklaruoti turtą jie įvertino 613 tūkst. litų, nors
G.Černiauskui ir S.Kavaliūnaitei priklauso trys sklypai ir namas Vilniuje,
namas arba jo dalis Vilniaus rajone.
Nuo kolegos negaug atsilieka krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jo
su žmona turtas ir piniginės lėšos truputį viršija 800 tūkst. litų. Iš jų
piniginės lėšos sudaro per 200 tūkst. litų. Olekai yra paėmę beveik 200
tūkst. litų paskolą.
Mažiausiai privalomo deklaruoti turto bei piniginių lėšų turi vidaus
reikalų ministras Regimantas Čiupaila. Jo ir žmonos bendroje deklaracijoje -
turto ir pinigų už 182 tūkst. litų. Į šią sumą turėtų būti įskaičiuota ir
politiko buto bei kito statinio sostinėje vertė.
Tarp neturtingiausiųjų kabineto narių - finansų ir kultūros ministrai
Rimantas Šadžius bei Jonas Jučas. R.Šadžiaus šeima iš viso deklaravo turto
ir pajamų už 291,6 tūkst., J.Jučo - už 292 tūkst. litų. Abu ministrai turi
po butą ir po kitą statinį. R.Šadžius - Vilniuje, J.Jučas - Kaune.
Į neturtingiausiųjų ketvertuką patenka premjeras Gediminas Kirkilas.
Asmeniškai jis neturi jokio nekilnojamojo turto. Butas Vilniuje registruotas
žmonos Liudmilos Kirkilienės vardu. Tačiau Vyriausybės vadovas turi santaupų
- 138 952 litus.
Iš viso Kirkilų šeima deklaravo turinti turto ir lėšų už 304 tūkst. litų.
Beje, premjeras nurodė negrąžinęs 197 litų skolos.
Du butus Vilniuje turinčios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilija
Blinkevičiūtės deklaracijoje - 620 725 litų vertės turtas ir santaupos.
Tačiau ministrė dar yra negrąžinusi 218 tūkst. litų paskolos.
Namą, sklypą ir butą sostinėje valdantis susisiekimo ministras Algirdas
Butkevičius su žmona savo turtą bei pinigines lėšas įvertino 537 tūkst.
litų. Ministras yra gavęs ir 270 tūkst. litų paskolą.
Kai kurie ministrai deklaracijose gana kukliai įvertino turimą turtą,
nors jo kiekis - gana įspūdingas. Štai sklypą, butą ir kitą turtą
Kėdainiuose turintis teisingumo ministras Petras Baguška jį vertina per 100
tūkst. litų. Iš viso Baguškos deklaravo turto ir pinigų už 338 618 litų.
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė valdo dar daugiau nekilnojamojo
turto, bet jo vertė, ministrės teigimu, nesiekia pusės milijono litų. VTEK
duomenimis, K.Prunskienei priklauso du butai Vilniuje, namas, sklypas ir
penki statiniai Švenčionių rajone bei vienas statinys Vilniuje. Juos
ministrė įvertino 464 917 litų. Dar ji turi 249 tūkst. litų santaupų.
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius su sutuoktine turto ir
lėšų turi už 681 tūkst. litų. Tačiau ministrui dar reikės grąžinti 477 948
litus skolos.
Pagal VTEK pateiktą deklaraciją Monkevičiai valdo tris sklypus Akmenės
rajone, vieną sklypą ir namą Vilniaus rajone.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės
departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Virvilienė BNS teigė, kad turtą
ir pinigus deklaruojantieji gali nurodyti įsigijimo (faktinę) kainą arba
ataskaitinių metų pabaigoje buvusią tikrąją rinkos kainą. Tačiau esą
nebūtina kasmet perkainoti turimo turto.
„Turto vertė, teikiant paskesnių metų deklaracijas, gali būti tikslinama
ar perskaičiuojama, tačiau, deklaruojančiajam pageidaujant, gali būti
nurodoma ta pati turto vertė, kaip prieš tai ėjusių ataskaitinių metų
deklaracijoje“, - teigė R.Virvilienė.