Jis įsitikinęs, jog visoje Lietuvoje įsišaknijusią problemą išspręsti galima ne vaikščiojant su maišu paskui šiukšlintojus, o imantis radikalių aplinkos saugojimo priemonių. Mat gamtos teršėjams nebaisios net tūkstantinės baudos, ką ten kalbėti apie skaitomus moralus...
Su maišu - iš paskos
Keliolikos kvadratinių kilometrų ploto Šernų miškas – mėgstama klaipėdiškių poilsio vieta. Čia įsikūrusi ne tik sodininkų bendrija – yra kaimo turizmo sodybų, poilsiaviečių, geri kvartaliniai keliai, į kuriuos galima įsukti tiesiai iš asfaltuoto kelio. Tuo ir naudojasi atsakomybės jausmą praradę gyventojai, paliekantys atliekas vos tik įvažiavę į mišką.
Girininkas S.Mažeika vežioja po mišką ir rodo kas pusšimtį metrų išmėtytas šiukšles – neaiškų turinį slepiančius užrištus maišus, obuolių derliaus krūvas, automobilių padangas, baldų liekanas...
- Organizuojame talkas, mums padeda moksleiviai, kiti entuziastai. Tačiau tokia veikla – kova su vėjo malūnais. Praeina diena kita, ir miškas vėl skendi šiukšlėse. Obuolius sugrauš miško žvėreliai, tačiau plastmasiniai „bambaliai“ gulėtų dešimtis metų, - pasakoja S.Mažeika.
Vienu metu miškų urėdija praktikavo labiausiai lankomose vietose statyti šiukšlių konteinerius – prisikaupusias šiukšles savo jėgomis išveždavo. Tačiau ilgainiui visokį šlamštą ėmė krauti šalia konteinerių.
- Tiesiog ant žemės iškratydavo obuolius, pernokusius pomidorus, primesdavo žolių, lentgalių, padangų, sukietėjusio cemento gabalų – mat į konteinerį neįkeldavo. Visa tai susemti tapo problemiška, tad tokios tvarkos buvo atsisakyta. Dabar šiukšles išmėto po visą mišką, - pasakojo girininkas.
Susidaro įspūdis, kad uostamiesčio gyventojai, besistengiantys naudotis miško teikiamais privalumais, neįvertina jo reikšmės ir siekia šią rekreacijos vietą žūtbūt sunaikinti. Jų negąsdina net grėsmingi užrašai, bylojantys, kad už miško šiukšlinimą gali būti skiriama 4 tūkst. Lt bauda – krato šiukšles tokio perspėjimo pašonėje! Tiesiog tyčiojamasi iš miškininkų, nekalbant jau apie tai, kad nuolatinis vaikščiojimas su maišu rankose paskui gamtos teršėjus žemina miško darbuotojus.
Degindavo automobilius
Ne taip seniai Šernų mišką buvo pamėgę įvairaus plauko nusikaltėliai iš Klaipėdos ir kitų aplinkinių vietovių. Dėl netolimos kaimynystės jiems buvo patogu čia slėpti įvairius su nusikaltimais susijusius daiktus – pradedant nužudytų žmonių kūnais, baigiant pavogtais automobiliais.
- Prieš keletą metų vos ne kas mėnesį atveždavo į mišką vogtas mašinas, padegdavo ir palikdavo. Nežinau, kam taip reikėjo daryti, tačiau ir gyventojai, ir girininkijos darbuotojai tokių mašinų surasdavo. Keletą pastarųjų metų taip nebeatsitinka, gal mašinų mažiau vagia.
Nusikaltėliai ir į mūsų garažus lauždavosi, spynas nupjaudavo. Dabar galime ir durų neberakinti – nebeateina. Matyt, žmonės rado savo vietą gyvenime: dirbantieji užsidirba, o geriantys ir vogti tingi, - samprotavo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Girininkas pats fotografuoja, įvairiausius prižiūrimų miškų vaizdus yra įamžinęs nuotraukose. Rodo padangų sąvartynais paverstas laukymes, sudegintų automobilių kėbulus. Būtų galima išleisti puikų šių nuotraukų albumą, tik jis būtų ne apie mūsų miškų grožį...
Policija vadovaujasi kodeksu
Paklaustas, kokios priemonės galėtų šį nevaldomu tapusį procesą sustabdyti, girininkas sako visada nurodantis vieną svarbiausių kelių, tačiau apie tai kalbėti kažkodėl vengiama.
- Visi bijo paliesti šią temą, mat mano mintys nepalankios policijai. Nežinau valstybės pasaulyje, kur į policijos pareigas neįeitų kova su miškų ir pakelių šiukšlinimu. Tačiau tokia valstybė yra Lietuva. Vienas pažįstamas autobuso vairuotojas pasakojo, kaip jam važiuojant per Vokietiją kažkas pro autobuso langą išmetė cigarečių pakelį. Praėjo keliolika minučių, ir autobusą sustabdė policija, kuri už aplinkos teršimą vairuotojui išrašė 100 EUR baudos čekį.
Mūsuose policija vienintelė gali stabdyti mašinas. Tiesa, miškininkai gali stabdyti miške, jeigu pamato ką nelegalaus vežant. Ar Lietuvoje galime įsivaizduoti situaciją, kai iš važiuojančios mašinos išmetamas šiukšlių maišas ir tai pamatęs policininkas užfiksuotų pažeidimą? Nesu apie tai girdėjęs, - sakė girininkas.
Ir parodė Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kur parašyta, jog už šiukšlinimą iš automobilio policija turi teisę bausti tik pasienio kontrolės punktuose, taip pat jeigu šiukšlės verčiamos į pakelių griovius ir jeigu šiukšlinama... traukiniuose. Miško teršimo reikalai policijos nedomina. Kodeksų tobulinimas, žinoma, – ne policijos, o Seimo reikalas.
Tačiau girininkas abejoja, ar valdžia tų klausimų kada imsis. S.Mažeika įsitikinęs, jog net buvusio JAV aplinkosaugininko, nūnai mūsų šalies Prezidento Valdo Adamkaus patarėjai stengiasi jo į tokias vietas nevežti, todėl šis ir nematąs tikrojo gyvenimo.
Išgelbėtų privalomas mokestis?
- Gali būti, kad ir policija šios problemos neišspręstų, nes policininko prie kiekvieno miško keliuko nepastatysi. Užsieniečiai neretai stebisi, kodėl pas mus tokio elementaraus reikalo niekas nesutvarko. Vakaruose miškai švarūs, nebent koks lenkas ar lietuvis papietavęs miško aikštelėje maišiuką su šiukšlėmis numeta. Ten, sako, visur yra šiukšlių konteineriai, žmogui paprasčiausiai neverta važiuoti į mišką, kad atsikratytų nereikalingos naštos, - svarstė S.Mažeika.
Pašnekovo manymu, vienas kelių šiukšlinimui mažinti – plastmasinių butelių mokesčio įvedimas. Žmogus, žinodamas, kad už sugrąžintą alaus ar mineralinio vandens butelį gaus keliolika ar keliasdešimt centų, į šiukšlių krūvą jo nemestų. O jeigu kas ir išmestų, tam tikrą sanitarinį darbą atliktų vaikai ar šiaip šiukšlynuose kapstytis linkę žmonės – surinktų ir sau pinigų užsidirbtų.
- Gali būti, jog tam tikros pažangos į šios problemos sprendimą įneš privalomas sodininkų bendrijų narių mokestis už šiukšlių išvežimą. Ne paslaptis, kad nemažai šiukšlių į miškus ir nukeliauja būtent iš sodų. Jeigu Klaipėdos regioninis atliekų sąvartynas nustatys privalomą mokestį ir soduose pastatys konteinerius, tikėkimės, bent jau iš sodų šiukšlės į miškus nebesklis. Aišku, sodininkai tam priešinasi, daugelis tvirtina nuolat sode negyveną, kodėl turėtų už šiukšles mokėti. Bet kito kelio aš nežinau, - sako beveik pusę šimto metų Šernų girininkijai vadovaujantis S.Mažeika.
Kol įvairios institucijos vis dar svarsto, kokius mokesčius, pagerinančius šiukšlių surinkimą, nustatyti, Lietuvos miškai dūsta nuo civilizacijos šlamšto, o pavienių entuziastų iniciatyvos tampa teršiančiųjų pasityčiojimo objektu.