Miš­kai mies­tų pa­šo­nė­se tam­pa są­var­ty­nais

Juo­zas Skripkauskas ("Ūkininko patarėjas")
Šiukš­lė­mis už­vers­ti miš­kai ap­link Klai­pė­dą – Šer­nų gi­ri­nin­ki­jos dar­buo­to­jų gal­vos skaus­mas. „Plast­ma­si­niai alaus „bam­ba­liai“, po­pie­riai, obuo­liai, su­de­gin­tų au­to­mo­bi­lių da­lys, be­trūks­ta tik tan­kų”, - at­si­dūs­ta Kre­tin­gos miš­kų urė­di­jai pri­klau­san­čios gi­ri­nin­ki­jos va­do­vas Sta­nis­lo­vas Ma­žei­ka.
Jis įsi­ti­ki­nęs, jog visoje Lietuvoje įsi­šak­ni­ju­sią pro­ble­mą iš­spręs­ti ga­li­ma ne vaikš­čio­jant su mai­šu pas­kui šiukš­lin­to­jus, o iman­tis ra­di­ka­lių ap­lin­kos sau­go­ji­mo prie­mo­nių. Mat gam­tos ter­šė­jams ne­bai­sios net tūks­tan­ti­nės bau­dos, ką ten kal­bė­ti apie skai­to­mus mo­ra­lus...
Su mai­šu - iš pas­kos
Ke­lio­li­kos kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­to Šer­nų miš­kas – mėgs­ta­ma klai­pė­diš­kių po­il­sio vie­ta. Čia įsi­kū­ru­si ne tik so­di­nin­kų ben­dri­ja – yra kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų, po­il­sia­vie­čių, ge­ri kvar­ta­li­niai ke­liai, į ku­riuos ga­li­ma įsuk­ti tie­siai iš as­fal­tuo­to ke­lio. Tuo ir nau­do­ja­si at­sa­ko­my­bės jaus­mą pra­ra­dę gy­ven­to­jai, pa­lie­kan­tys at­lie­kas vos tik įva­žia­vę į miš­ką.
Gi­ri­nin­kas S.Ma­žei­ka ve­žio­ja po miš­ką ir ro­do kas pus­šim­tį met­rų iš­mė­ty­tas šiukš­les – ne­aiš­kų tu­ri­nį sle­pian­čius už­riš­tus mai­šus, obuo­lių der­liaus krū­vas, au­to­mo­bi­lių pa­dan­gas, bal­dų lie­ka­nas... - Or­ga­ni­zuo­ja­me tal­kas, mums pa­de­da moks­lei­viai, ki­ti en­tu­zias­tai. Ta­čiau to­kia veik­la – ko­va su vė­jo ma­lū­nais. Pra­ei­na die­na ki­ta, ir miš­kas vėl sken­di šiukš­lė­se. Obuo­lius su­grauš miš­ko žvė­re­liai, ta­čiau plast­ma­si­niai „bam­ba­liai“ gu­lė­tų de­šim­tis me­tų, - pa­sa­ko­ja S.Ma­žei­ka.
Vie­nu me­tu miš­kų urė­di­ja prak­ti­ka­vo la­biau­siai lan­ko­mo­se vie­to­se sta­ty­ti šiukš­lių kon­tei­ne­rius – pri­si­kau­pu­sias šiukš­les sa­vo jė­go­mis iš­vež­da­vo. Ta­čiau il­gai­niui vi­so­kį šlamš­tą ėmė krau­ti ša­lia kon­tei­ne­rių.
- Tie­siog ant že­mės iš­kra­ty­da­vo obuo­lius, per­no­ku­sius po­mi­do­rus, pri­mes­da­vo žo­lių, lent­ga­lių, pa­dan­gų, su­kie­tė­ju­sio ce­men­to ga­ba­lų – mat į kon­tei­ne­rį ne­įkel­da­vo. Vi­sa tai su­sem­ti ta­po pro­ble­miš­ka, tad to­kios tvar­kos bu­vo at­si­sa­ky­ta. Da­bar šiukš­les iš­mė­to po vi­są miš­ką, - pa­sa­ko­jo gi­ri­nin­kas.
Su­si­da­ro įspū­dis, kad uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai, be­si­sten­gian­tys nau­do­tis miš­ko tei­kia­mais pri­va­lu­mais, ne­įver­ti­na jo reikš­mės ir sie­kia šią rek­re­a­ci­jos vie­tą žūt­būt su­nai­kin­ti. Jų ne­gąs­di­na net grės­min­gi už­ra­šai, by­lo­jan­tys, kad už miš­ko šiukš­li­ni­mą ga­li bū­ti ski­ria­ma 4 tūkst. Lt bau­da – kra­to šiukš­les to­kio per­spė­ji­mo pa­šo­nė­je! Tie­siog ty­čio­ja­ma­si iš miš­ki­nin­kų, ne­kal­bant jau apie tai, kad nuo­la­ti­nis vaikš­čio­ji­mas su mai­šu ran­ko­se pas­kui gam­tos ter­šė­jus že­mi­na miš­ko dar­buo­to­jus.
De­gin­da­vo au­to­mo­bi­lius
Ne taip se­niai Šer­nų miš­ką bu­vo pa­mė­gę įvai­raus plau­ko nu­si­kal­tė­liai iš Klai­pė­dos ir ki­tų ap­lin­ki­nių vie­to­vių. Dėl ne­to­li­mos kai­my­nys­tės jiems bu­vo pa­to­gu čia slėp­ti įvai­rius su nu­si­kal­ti­mais su­si­ju­sius daik­tus – pra­de­dant nu­žu­dy­tų žmo­nių kū­nais, bai­giant pa­vog­tais au­to­mo­bi­liais.
- Prieš ke­le­tą me­tų vos ne kas mė­ne­sį at­vež­da­vo į miš­ką vog­tas ma­ši­nas, pa­deg­da­vo ir pa­lik­da­vo. Ne­ži­nau, kam taip rei­kė­jo da­ry­ti, ta­čiau ir gy­ven­to­jai, ir gi­ri­nin­ki­jos dar­buo­to­jai to­kių ma­ši­nų su­ras­da­vo. Ke­le­tą pas­ta­rų­jų me­tų taip ne­be­at­si­tin­ka, gal ma­ši­nų ma­žiau va­gia.
Nu­si­kal­tė­liai ir į mū­sų ga­ra­žus lauž­da­vo­si, spy­nas nu­pjau­da­vo. Da­bar ga­li­me ir du­rų ne­be­ra­kin­ti – ne­be­at­ei­na. Ma­tyt, žmo­nės ra­do sa­vo vie­tą gy­ve­ni­me: dir­ban­tie­ji už­si­dir­ba, o ge­rian­tys ir vog­ti tin­gi, - sam­pro­ta­vo „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ pa­šne­ko­vas.
Gi­ri­nin­kas pats fo­to­gra­fuo­ja, įvai­riau­sius pri­žiū­ri­mų miš­kų vaiz­dus yra įam­ži­nęs nuo­trau­ko­se. Ro­do pa­dan­gų są­var­ty­nais pa­vers­tas lau­ky­mes, su­de­gin­tų au­to­mo­bi­lių kė­bu­lus. Bū­tų ga­li­ma iš­leis­ti pui­kų šių nuo­trau­kų al­bu­mą, tik jis bū­tų ne apie mū­sų miš­kų gro­žį...
Po­li­ci­ja va­do­vau­ja­si ko­dek­su
Pa­klaus­tas, ko­kios prie­mo­nės ga­lė­tų šį ne­val­do­mu ta­pu­sį pro­ce­są su­stab­dy­ti, gi­ri­nin­kas sa­ko vi­sa­da nu­ro­dan­tis vie­ną svar­biau­sių ke­lių, ta­čiau apie tai kal­bė­ti kaž­ko­dėl ven­gia­ma.
- Vi­si bi­jo pa­lies­ti šią te­mą, mat ma­no min­tys ne­pa­lan­kios po­li­ci­jai. Ne­ži­nau vals­ty­bės pa­sau­ly­je, kur į po­li­ci­jos pa­rei­gas ne­įei­tų ko­va su miš­kų ir pa­ke­lių šiukš­li­ni­mu. Ta­čiau to­kia vals­ty­bė yra Lie­tu­va. Vie­nas pa­žįs­ta­mas au­to­bu­so vai­ruo­to­jas pa­sa­ko­jo, kaip jam va­žiuo­jant per Vo­kie­ti­ją kaž­kas pro au­to­bu­so lan­gą iš­me­tė ci­ga­re­čių pa­ke­lį. Pra­ėjo ke­lio­li­ka mi­nu­čių, ir au­to­bu­są su­stab­dė po­li­ci­ja, ku­ri už ap­lin­kos ter­ši­mą vai­ruo­to­jui iš­ra­šė 100 EUR bau­dos če­kį.
Mū­suo­se po­li­ci­ja vie­nin­te­lė ga­li stab­dy­ti ma­ši­nas. Tie­sa, miš­ki­nin­kai ga­li stab­dy­ti miš­ke, jei­gu pa­ma­to ką ne­le­ga­laus ve­žant. Ar Lie­tu­vo­je ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti si­tu­a­ci­ją, kai iš va­žiuo­jan­čios ma­ši­nos iš­me­ta­mas šiukš­lių mai­šas ir tai pa­ma­tęs po­li­ci­nin­kas už­fik­suo­tų pa­žei­di­mą? Ne­su apie tai gir­dė­jęs, - sa­kė gi­ri­nin­kas.
Ir pa­ro­dė Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są, kur pa­ra­šy­ta, jog už šiukš­li­ni­mą iš au­to­mo­bi­lio po­li­ci­ja tu­ri tei­sę baus­ti tik pa­sie­nio kon­tro­lės punk­tuo­se, taip pat jei­gu šiukš­lės ver­čia­mos į pa­ke­lių grio­vius ir jei­gu šiukš­li­na­ma... trau­ki­niuo­se. Miš­ko ter­ši­mo rei­ka­lai po­li­ci­jos ne­do­mi­na. Ko­dek­sų to­bu­li­ni­mas, ži­no­ma, – ne po­li­ci­jos, o Sei­mo rei­ka­las.
Ta­čiau gi­ri­nin­kas abe­jo­ja, ar val­džia tų klau­si­mų ka­da im­sis. S.Ma­žei­ka įsi­ti­ki­nęs, jog net bu­vu­sio JAV ap­lin­ko­sau­gi­nin­ko, nū­nai mū­sų ša­lies Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus pa­ta­rė­jai sten­gia­si jo į to­kias vie­tas ne­vež­ti, to­dėl šis ir ne­ma­tąs tik­ro­jo gy­ve­ni­mo.
Iš­gel­bė­tų pri­va­lo­mas mo­kes­tis?
- Ga­li bū­ti, kad ir po­li­ci­ja šios pro­ble­mos ne­iš­spręs­tų, nes po­li­ci­nin­ko prie kiek­vie­no miš­ko ke­liu­ko ne­pa­sta­ty­si. Už­sie­nie­čiai ne­re­tai ste­bi­si, ko­dėl pas mus to­kio ele­men­ta­raus rei­ka­lo nie­kas ne­su­tvar­ko. Va­ka­ruo­se miš­kai šva­rūs, ne­bent koks len­kas ar lie­tu­vis pa­pie­ta­vęs miš­ko aikš­te­lė­je mai­šiu­ką su šiukš­lė­mis nu­me­ta. Ten, sa­ko, vi­sur yra šiukš­lių kon­tei­ne­riai, žmo­gui pa­pras­čiau­siai ne­ver­ta va­žiuo­ti į miš­ką, kad at­si­kra­ty­tų ne­rei­ka­lin­gos naš­tos, - svars­tė S.Ma­žei­ka.
Pa­šne­ko­vo ma­ny­mu, vie­nas ke­lių šiukš­li­ni­mui ma­žin­ti – plast­ma­si­nių bu­te­lių mo­kes­čio įve­di­mas. Žmo­gus, ži­no­da­mas, kad už su­grą­žin­tą alaus ar mi­ne­ra­li­nio van­dens bu­te­lį gaus ke­lio­li­ka ar ke­lias­de­šimt cen­tų, į šiukš­lių krū­vą jo ne­mes­tų. O jei­gu kas ir iš­mes­tų, tam tik­rą sa­ni­ta­ri­nį dar­bą at­lik­tų vai­kai ar šiaip šiukš­ly­nuo­se kaps­ty­tis lin­kę žmo­nės – su­rink­tų ir sau pi­ni­gų už­si­dirb­tų.
- Ga­li bū­ti, jog tam tik­ros pa­žan­gos į šios pro­ble­mos spren­di­mą įneš pri­va­lo­mas so­di­nin­kų ben­dri­jų na­rių mo­kes­tis už šiukš­lių iš­ve­ži­mą. Ne pa­slap­tis, kad ne­ma­žai šiukš­lių į miš­kus ir nu­ke­liau­ja bū­tent iš so­dų. Jei­gu Klai­pė­dos re­gio­ni­nis at­lie­kų są­var­ty­nas nu­sta­tys pri­va­lo­mą mo­kes­tį ir so­duo­se pa­sta­tys kon­tei­ne­rius, ti­kė­ki­mės, bent jau iš so­dų šiukš­lės į miš­kus ne­be­sklis. Aiš­ku, so­di­nin­kai tam prie­ši­na­si, dau­ge­lis tvir­ti­na nuo­lat so­de ne­gy­ve­ną, ko­dėl tu­rė­tų už šiukš­les mo­kė­ti. Bet ki­to ke­lio aš ne­ži­nau, - sa­ko be­veik pu­sę šim­to me­tų Šer­nų gi­ri­nin­ki­jai va­do­vau­jan­tis S.Ma­žei­ka.
Kol įvai­rios ins­ti­tu­ci­jos vis dar svars­to, ko­kius mo­kes­čius, pa­ge­ri­nan­čius šiukš­lių su­rin­ki­mą, nu­sta­ty­ti, Lie­tu­vos miš­kai dūs­ta nuo ci­vi­li­za­ci­jos šlamš­to, o pa­vie­nių en­tu­zias­tų ini­cia­ty­vos tam­pa ter­šian­čių­jų pa­si­ty­čio­ji­mo ob­jek­tu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.