Atlyginimo dalies grąžinimo įstatymo projektą, kuriuo, kaip teigiama,
siekiama apginti pažeistas teisėjų teises, svarstytas antrą kartą. Pirmąjį
projekto variantą Vyriausybė palaimino dar birželio viduryje, tačiau Seimas
grąžino jį tobulinti.
Tris mėnesius Teisingumo ministerijos taisytame projekte, kaip ir
ankstesniame, Vyriausybė teisėjams siūlo kompensuoti trejų iš aštuonerių
metų skolą, mokėjimus išdėstydama per ketverius metus. Tačiau patobulintame
įstatymo projekte Vyriausybė numatė ilgesnį nei ankstesniame įstatymo
variante - 6 metų - laikotarpį, per kurį teisėjų įgaliojimus turėję asmenys
galėtų pretenduoti susigrąžinti neišmokėtą algos dalį.
Jei Seimas palaimins antrąjį įstatymo variantą, skola bus grąžinta
apylinkių, apygardų, Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio, Aukščiausiojo
ir Konstitucinio teismų teisėjams, dirbusiems nuo 2003 metų sausio 1-osios
iki 2008 metų rugsėjo 30-osios. Ankstesniame projekte buvo numatytas
laikotarpis nuo 2005 metų liepos 1-osios iki 2008 m. liepos 1-osios.
Naujas laikotarpis pasirinktas remiantis Apeliacinio teismo šių metų
birželį vienoje byloje priimta nutartimi, kad iki 2003 metų sausio 1 dienos
valstybės ekonominė padėtis buvo sunki, todėl būta pagrindo sumažinti
teisėjų atlyginimus.
Mokėti neišmokėtą algos dalį būtų pradėta nuo kitų metų pradžios, baigta
- 2012-ųjų gruodį.
Anksčiau skelbta, kad iš biudžeto šiai skolai padengti reikėtų 51 mln.
litų, tačiau šiuo metu kalbama apie 56 mln. litų. Teigiama, kad valstybė,
2000 metais beveik trečdaliu sumažinusi teisėjų algas, iš viso jiems liko
skolinga apie 150-160 mln. litų.
Konstitucinis teismas, anot Teisingumo ministerijos, įteikusios įstatymo
projektą Vyriausybei, ne kartą konstatavo, jog Konstitucija draudžia mažinti
teisėjų atlyginimus ir kitas socialines garantijas. Teismo teigimu, bet
kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą yra traktuotini kaip kėsinimasis
į teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Teisėjų atlyginimų mažinimas esą
galimas tik laikinai ir tik tada, kai valstybėje susiklosto sunki ekonominė
ir finansinė padėtis.
Teisėjų teigimu, vien šis įstatymas įsisenėjusių problemų neišspręs -
turi būti priimtas ir Teisėjų atlyginimų įstatymas. Tačiau parlamentiniai
Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai pasiūlė šio
įstatymo projektą grąžinti tobulinti.
Šiuo metu pradedančio, stažo neturinčio apylinkės teismo teisėjo alga
siekia 2,9 tūkst. litų į rankas, labiau patyrusio - 3,6-3,8 tūkst. litų.
Aukštesnės instancijos teismo teisėjų algos nuo žemesnės skiriasi maždaug
500-800 litų.
Šiuo metu daugiau kaip pusė (apie 400) visų teisėjų bylinėjasi teismuose
prašydami priteisti nesumokėtų atlyginimų dalį. Keli jų jau džiaugiasi
pasiekta pergale - valstybė jiems turės sumokėti nuo 100 tūkst. iki 250
tūkst. litų.