O ar aš esu paženklintas šventųjų tarpe? Ar aš esu išrinktųjų tarpe? Nežinau. Romos katalikų tikėjimas jokių tvirtų garantijų apie manosios sielos išgelbėjimą nesuteikia. Šis tikėjimas yra sunkus kopimas į Kalvarijos kalną. Ne visi pasiekia viršūnę; tad ir ne visi bus išgelbėti. Tačiau tikėjimo, vilties ir meilės pastangos suteikia neabejotino tikrumo, kad į Išganymo kalną šiuo metu tikrai kopiu. Teisingas tikslas, Dievo malonė ir teisingos pastangos pašventina gyvenimo kelionę. Šventosios Dvasios dovanos šventojoje liturgijoje leidžia man jau čia ir dabar alsuoti Dievo šventumu.
Iš tiesų, nors galutinio tikrumo aš vis dar neturiu, tačiau dovanojamą šventumą savyje jau galiu atpažinti. Nes šventosios liturgijos metu įsijungdamas į dangiškąjį Dievo garbinimą, ir aš kartu su daugeliu šventųjų bedruomenėje išpažįstu: Dievas yra šventumo ir mano išgelbėjimo šaltinis.
“Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose. Jie šaukė skambiu balsu: Išgelbėjimas iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!“ (Ap 7,9-10).
Ar tai reikštų, kad ir aš esu jau Angelo paženklintas Gyvojo Dievo antspaudu? Apreiškimas apie paženklinimą kalba vienu metu ir kaip apie būsimą veiksmą, ir kaip apie jau įvykusių faktą. Laiko mums apreikštoje Amžinybėje nėra. Tačiau aš gyvenu laiko dabartyje. Ir man labai rūpi žinoti: ar ant Kristaus krauju atpirktos sielos Gyvojo Dievo antspaudas ir leidimas į Amžinybę yra jau uždėtas ar dar ne?
Tuomet paklauskime: o kas yra šis Antspaudas? Anot Apreiškimo, Antspaudu paženklintieji yra tie, kurie išpažįsta Dievą ir Jo Avinėlį Kristų savu gelbėtoju. Vadinasi, Krikšto sakramentas ir yra šis išganymo ženklas. Tačiau išgnymo laidas nėra tik mirtis Kristuje, bet ir mūsų priskėlimas Kristuje. Vadinasi, ne tik Kristaus mirties, bet Viešpaties mirties ir prisikėlimo, t.y. savęs dovanos - Eucharistijos sakramentu - esame ženklinami Dievo mylinčia prigimtimi Amžinybei. Būtent šiame sakramente pasiekiame Aukos kalno viršūnę. Čia ir esame pripildomi Dievo šventumu.
Taigi ženklinimas vyksta Aukos metu. Auka yra Dievo meilės dabarties atskleidimas. Į šį amžinąjį Dievo meilės “dabar” ir žengiu kartu su visais šventaisiais. Taigi “visi šventieji” yra visi Avinėlio krauju šventinami sąmoningi Aukos dalyviai. Esu šventasis kartu su save dovanojančiu Šventuoju. Viešpaties šventumas įsibūna manyje šventų Mišių metu, o taip pat ir kiekviename artimo meilės akte, kuriame manasis “ego” yra aukojamas vardan Jo Meilės ir žmogaus gerovės.
Ar tai reikštų, kad šis mano išpažinimas ir yra manęs paženklinimo Amžinajam gyvenimui faktas? Anaiptol. Žinau, kad esu ženklinimas tiek, kiek dalyvauju sudabartintoje Avinėlio Aukoje ir myliu artimą. O tiek, kiek Jo Aukos ir Meilės nepriimu ir nedalinu – vis dar atpuolu į mirties tamsą ir tūnau po šėtono ženklu …
Iš tiesų, Dievo sprendimo vis dar nežinau. Tepažįstu savąjį apsisprendimą:
“Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę” (Jn 1,9-13)
Tik ar išsilaikysiu apsisprendime - už Dievą, už Avinėlį? Aš vis dar nežinau. Težino manasis Karalius – šventumo šaltinis. Todėl šiandien ir visada meldžiu:
„Visagali amžinasis Dieve, kuris mums suteikei visų tavo šventųjų nuopelnus per vieną iškilmę šlovinti, prašome, kad trokštamą tavojo gailestingumo gausybę, daugeliui šventųjų užtariant, mums dosniai dalintum. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja vienybėje su Dievu Šventąja Dvasia per amžių amžius. Amen“ (Kolektos malda).
Šiame straipsnyje komentuojami skaitiniai ir maldos yra paiimti iš šventojo Pijaus V 1570m. paskelbto ir palaimintojo Jono XXIII 1962m. atnaujinto Mišiolo.
Vilniuje Šv. Mišios pagal Romos ritualo ypatingąją (tradicinę) formą yra aukojamos sekmadieniais 10 valandą šv.Kryžiaus bažnyčioje (prie Prezidentūros).