Lietuvos musulmonų sunitų muftijaus Romo Jakubausko teigimu, sklypas
Žirnių gatvėje nėra geriausias variantas maldos namams. Tad bendruomenė
„nėra linkusi griebti bet kurio žemės lopinėlio, kad vėliau netektų
gailėtis“.
Viena iš priežasčių abejoti siūlomo sklypo tinkamumu yra ta, kad
musulmonai nenorėtų melstis ant būtent toje vietoje anksčiau galėjo būti
kapavietės.
„Mes dar tikrai neapsisprendę, ten daug niuansų. Neaiškus tas sklypas,
nes ten yra tokia vieta tarp degalinės ir kapinių giliau, tarp kelio ir
kapinių, kur kadaise irgi lyg kapinės buvo. Jei ten kadaise buvo kapinės,
tai mes ant jų nestatysime“, - BNS teigė R.Jakubauskas.
Lietuvos musulmonų bendruomenė sako, kad jai iš tiesų nesvarbu, kur bus
mečetė, pati nėra numačiusi konkrečių vietų, tačiau abejoja jau ne pirmu
pasiūlymu teigdama, kad sklypas esą netinkamas.
Muftijaus teigimu, musulmonų bendruomenė norėtų, kad vieta mečetei būtų
solidesnė.
„Pageidavimas būtų kokioje nors gražioje ir įdomioje vietoje, kuri, taip
sakant, būtų solidesnė, nes ta mečetė, kuri buvo anksčiau, buvo labai geroje
vietoje - netoli Lukiškių kalėjimo, arčiau upės, dabar ten institutas stovi.
Ir nemažas sklypas buvo kadaise. Mums nesvarbu, kokioje vietoje Vilniuje,
bet kad ta vieta būtų tinkama tokiam pastatui“, - kalbėjo R.Jakubauskas.
Anot jo, dėl sklypo bendraujama su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau
situacija esą nepasikeitė nuo vasaros - vieta Naujininkuose, dėl kurios
tuomet derėtasi, kol kas nepatvirtinta, o kitų siūlymų nėra.
Pati musulmonų bendruomenė pripažįsta šiuo metu savivaldybės dėl sklypo
nebaksnojanti.
„Neseniai buvo nauji muftiato rinkimai (...), dabar vyksta
reorganizacija. Kai mes tai užbaigsime, užsiimsime šituo klausimu rimčiau.
Buvo išrinktas komitetas tuo klausimu rūpintis, bet dabar tai šiek tiek
sustojo“, - sakė R.Jakubauskas.
Rugpjūčio pradžioje skelbta, kad Vilniuje gyvenantys musulmonai tikėjosi
susitarti su sostinės savivaldybe dėl sklypo skyrimo jų maldos namams
artimiausiu metu. Tada kalbėta apie savivaldybės Miesto plėtros departamento
pasiūlytą sklypą Naujininkuose, Žirnių gatvėje, greta senųjų šio tikėjimo
atstovų kapinių.
Miesto plėtros departamento atstovės Daivos Venckienės teigimu, daugiau
jokių kitų siūlymų, išskyrus sklypą Naujininkuose, musulmonų bendruomenei
nesiruošiama pateikti.
„Ne, kitų vietų... Su žeme Vilniuje apskritai yra problematiška. Kitų
vietų tikrai nebus, nebent mūsų taryba nesutiks su šito sklypo siūlymu, gali
nesutikti rengti toje vietoje detalųjį planą“, - BNS sakė D.Venckienė.
Tarnautojos tvirtinimu, vienintelis žingsnis mečetės statybų link yra
tai, kad valstybinės žemės valdytoja - apskrities viršininko administracija
- leido rengti detalųjį planą. Tačiau tolesnės procedūros užtruks mažiausiai
pusmetį.
„Šiuo metu pradėti rinkti dokumentai detaliajam planui rengti. Jis tik
planuojamas rengti - jokio dar leidimo nėra. Paskui bus žemės sklypų
komisija, po to rengiamas įsakymas, jis tvirtinamas kolegijoje. (...) Kad
tas sąlygas surinktume, beveik tris mėnesius bus galima laukti. Truks pusę
metų garantuotai, kol bus surinkta visa informacija ir bus leista rengti
detalųjį planą. O po to bus rengiamas detalusis, bus kalbama su
bendruomene“, - kalbėjo valdininkė.
Prieš trejus metus planuota mečetę statyti Antakalnyje, Lizdeikos
gatvėje, tačiau bendruomenės atstovams nepavyko susitarti su savivaldybe.
Vėliau savivaldybė mečetės statybai siūlė kelias vietas, tačiau musulmonų
bendruomenės šie siūlymai netenkino. Ji motyvavo tuo, kad jie per maži ir
yra per toli nuo miesto centro, kuriame gyvena dauguma musulmonų.
Lietuvoje yra 4 mečetės - Kaune, Alytaus rajone (Raižių kaime) bei dvi
Vilniaus rajone (Keturiasdešimties totorių ir Nemėžio kaimuose).
Anot musulmonų bendruomenės, Vilnius - viena iš 50 pasaulio sostinių,
neturinčių mečetės.
Lietuvoje gyvena apie 7000 islamą išpažįstančių totorių.