Šalies diplomatijos vadovas tokią nuomonę interviu agentūrai BNS išsakė
komentuodamas pirmojo Latvijos užsienio reikalų ministro po nepriklausomybės
atgavimo Janio Jurkano pareiškimą, kad šaliai nereikia tiek daug ambasadų, o
esant krizei galima būtų sutaupyti pinigų palikus atstovybes tik tose
šalyse, su kuriomis formuojamas arba palaikomas aktyvus bendradarbiavimas.
„Jurkano siūlymą geriausiu atveju reikia vertinti kaip primityvų,
rodantį, jog buvęs užsienio reikalų ministras nesuvokia, kad ambasados
uždarymas ne tik turi įtakos politiniams santykiams su šalimis, bet ir, bent
jau per artimiausią pusmetį ar metus, neduoda fiskalinių įplaukų“, - pabrėžė
M.Riekstinis.
Jis priminė, jog ambasados uždarymas susijęs ne tik su darbuotojų
atleidimu ir išmokomis persikelti gyventi į kitą vietą.
Pasak M.Riekstinio, būtina nutraukti ambasadų pastatų ir diplomatų butų
nuomos sutartis, be to, kadangi patalpos perstatytos pagal Šengeno sutarties
reikalavimus, jų savininkas tikriausiai sieks atgauti jas ankstesnės būklės,
ir todėl reikės daryti papildomus remontus.
„Yra visa virtinė papildomų įsipareigojimų, kurių Jurkanas nežino ar
apsimeta, kad nežino“, - sakė M.Riekstinis.
Kalbėti apie ambasadų uždarymą Lietuvoje ir Estijoje, kurios yra
stambiausios Latvijos prekybos partnerės - tai apskritai „visiškai
trumparegiška“, - sakė jis.
J.Jurkanas interviu BNS teigė, kad ambasados būtinos Briuselyje,
Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, bet pažymėjo „nematąs prasmės“ jas
turėti, pavyzdžiui, Lenkijoje, taip pat kaimyninėse Lietuvoje ir Estijoje.
„Uždaryčiau pusę ambasadų“
„Aš pirmiausia iš viso uždaryčiau pusę ambasadų. Juk dabar Latvijoje
krizė, ar ne taip? Dėl šios problemos aš ir uždaryčiau pusę iš jų. Jeigu
paklausite kodėl, atsakysiu, kad nematau ten jokio naudingumo“, - pabrėžė
jis.
J.Jurkanas pridūrė, kad šiuo metu ambasados dažnai atidaromos todėl, kad
Latvijoje jau yra atitinkamos valstybės atstovybė.
„Ką mums duoda ambasada Ispanijoje, Portugalijoje“, - retoriškai klausė
politikas veteranas J.Jurkanas, kuris diplomatinei tarnybai vadovavo
pustrečių metų.
1992 metais J.Jurkanas pasitraukė iš vyriausybės ir po to vienuolika metų
vadovavo Tautos santarvės partijai, kuri pelnė etninių rusų palankumą.
Dėl J.Jurkano teigimų, taip pat dėl anksčiau pareikštos susisiekimo
ministro Ainaro Šleserio nuomonės, jog ambasados pernelyg mažai duoda naudos
ekonomikai ir reikiamai neremia verslininkų, M.Riekstinis paragino duoti
konkrečių pavyzdžių.
Žinoma, pažymėjo jis, negalima atmesti, kad kokia nors ambasada
nepakankamai aktyviai rėmė verslininkus.
„Tačiau noriu išgirsti pavyzdžių, kokie verslininkų prašymai buvo
atmesti“, - sakė jis ir pridūrė, kad, priešingai, URM turi nemažai gerų
atsiliepimų ir pavyzdžių, kai verslininkai dėkojo už diplomatų ir ambasadų
darbą.
Pavyzdžiui, labai teigiamų atsiliepimų gauta apie ambasados darbą
Japonijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Kinijoje, sakė ministras.
„Bendrus populistinius teiginius sunku komentuoti. Jeigu kas turi sunkumų
dėl bendradarbiavimo - prašome, mes esame atviri. Ateikite, pasikalbėsime!“,
- paragino ministras.
M.Riekstinis mano, kad Latvijai dar reikia atidaryti ambasadas Moldovoje
ir Armėnijoje, taip pat konsulatą Kazachstane.
Anksčiau M.Riekstinis sakė BNS, kad, vertinant naujų ambasadų atidarymo
būtinybę, reikia atsižvelgti į finansines galimybes, tačiau dabar uždaryti
esamų ambasadų neplanuojama.
Ministras sakė, kad ambasadų uždarymas reiškia įvairių sutarčių,
pavyzdžiui, dėl ambasados pastato, diplomatų butų nuomos nutraukimą, taip
pat iškyla klausimas, ką daryti su ambasados automobilių transportu.
„Tai reiškia sankcijas. Finansinis laimėjimas nedidelis. Tai
neracionalu“, - sakė jis.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad šitai bus neigiamas politinis
signalas, sakė M.Riekstinis.