Nepasitikėjimo ledai tarp ūkininkų ir pasėlių draudikų pamažu tirpsta

Ir nors į pa­sė­lių drau­di­mo nau­dą il­gą lai­ką bu­vo žiū­ri­ma skep­tiš­kai, „VH Lie­tu­va“ va­do­vas Al­gi­man­tas Na­vic­kas džiau­gia­si, kad pa­si­ti­kė­ji­mo ir ge­ra­no­riš­ko ben­dra­dar­bia­vi­mo tarp drau­di­kų ir be­si­drau­džian­čių­jų vis dau­giau.

Pa­šne­ko­vo įsi­ti­ki­ni­mu, tai ne­ste­bi­na, nes „VH Lie­tu­va“ sten­gia­si at­si­žvelg­ti į vi­sus žem­dir­bių siū­ly­mus ir pa­sta­bas, o tech­ni­nis ža­lų val­dy­mo mo­de­lis Lie­tu­vo­je yra vie­nas mo­der­niau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je: skait­me­ni­nė lau­kų iden­ti­fi­ka­vi­mo sis­te­ma kom­piu­te­ri­niu bū­du lei­džia ope­ra­ty­viai per­duo­ti į drau­di­mo kom­pa­ni­jos duo­me­nų ba­zę no­ri­mų ap­draus­ti pa­sė­lių lau­kų ko­or­di­na­tes, iš Že­mės pa­ly­do­vo kon­tro­liuo­ti ap­draus­tų pa­sė­lių būk­lę, moks­li­nin­kai bei pa­čių ūki­nin­kų iš­si­rink­ti ir pa­gal spe­cia­lias pro­gra­mas pa­ruoš­ti ža­lų nu­sta­ty­mo eks­per­tai ga­ran­tuo­ja kva­li­fi­kuo­tą ir ob­jek­ty­vų ža­los dy­džio ver­ti­ni­mą.

„Džiu­gu, kad pa­pras­ti ūki­nin­kai su­pran­ta, jog že­mės ūky­je apie re­zul­ta­tus ne­ga­li­ma spęs­ti iš vie­ne­rių me­tų. Jei pir­mai­siais me­tais Lie­tu­vo­je bū­tų te­kę iš­mo­kė­ti daug iš­mo­kų, šiais me­tais bū­tų ne­iš­ven­gia­mai pa­bran­gęs per­drau­di­mas, tai­gi ir drau­di­mo įmo­kos“, - kal­ba A.Na­vic­kas.

„VH Lie­tu­va“ va­do­vas ne­abe­jo­ja, kad jei per­nykš­tė saus­ra bū­tų pra­si­dė­ju­si ke­tu­rio­mis die­no­mis vė­liau, šian­dien ne­bū­tų gir­dė­ti ir pa­vie­nių nuo­mo­nių, kad pra­ėju­sį se­zo­ną ben­dro­vė pa­si­pel­nė žem­dir­bių są­skai­ta – su­rin­ko 5,2 mln. Lt (pu­sę šios su­mos kom­pen­sa­vo vals­ty­bė), o iš­mo­kė­jo 150 tūkst. Lt. Iš tie­sų fi­nan­si­niai re­zul­ta­tai ga­lė­jo bū­ti vi­siš­kai ki­to­kie, nes iš­mo­koms už nuo saus­ros nu­ken­tė­ju­sius pa­sė­lius bū­tų iš­mo­kė­ta 5-7 mln. Lt.

„Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad ben­dro­vė ne­ma­žai in­ves­ta­vo at­ei­da­ma į Lie­tu­vą – ir į pa­tį pro­duk­tą, ir į struk­tū­ros su­kū­ri­mą, nor­ma­ty­vi­nės ba­zės pa­ruo­ši­mą, ir ypač daug – į per­drau­di­mo sis­te­mą. Pir­mai­siais me­tais drau­di­mo ben­dro­vės at­sar­giai žiū­ri į nau­jus klien­tus, to­dėl per­drau­di­mas kai­nuo­ja bran­giau. Nė vie­na drau­di­mo ben­dro­vė vi­sų ri­zi­kų sau ne­pa­si­lie­ka. Vien Lie­tu­vo­je pra­ėju­siais me­tais bu­vo pri­si­im­ta ri­zi­kų už 130 mln. Lt. To­dėl ben­dro­vė da­lį klien­tų įmo­kų per­duo­da per­drau­di­mo ben­dro­vei, kar­tu per­duo­da­ma ir da­lį ri­zi­kų.

Per­drau­di­kai kar­tu pri­si­i­ma ir iš­mo­kė­ji­mo įsi­pa­rei­go­ji­mus. Taip dir­ba­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je. Per­drau­di­mo ben­dro­vių apy­var­tos sie­kia mi­li­jar­di­nes su­mas. Ir tik jos su­ge­ba at­ly­gin­ti di­džiu­les ža­las, kaip, tar­ki­me, nu­ti­ko po ka­tast­ro­fos Niu­jor­ke. Tad kai ku­rios iš­va­dos skam­ba ga­na di­le­tan­tiš­kai, nes ne­ga­li­ma drau­di­mo ben­dro­vės ver­tin­ti pa­gal vie­ne­rių me­tų fi­nan­si­nės veik­los re­zul­ta­tus ir juo­lab – pa­gal pir­mų­jų me­tų. Ana­lo­giš­kai nu­ti­ko su vi­sos Lie­tu­vos eko­no­mi­nės si­tu­a­ci­jos ver­ti­ni­mu – trum­puo­ju lai­ko­tar­piu bu­vo skai­čiuo­ja­mi pel­nai, ta­čiau il­guo­ju pri­ei­ta prie kri­zės“, - tei­gia A.Na­vic­kas.

Pa­sak jo, drau­di­mas - il­ga­lai­kis ver­slas. Len­ki­jo­je „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VVaG“ dir­ba jau 10 me­tų. Dar prieš dve­jus me­tus ben­dro­vės fi­nan­si­niai re­zul­ta­tai kai­my­ni­nė­je ša­ly­je bu­vo la­bai ge­ri. Ta­čiau pas­ta­rų­jų dve­jų me­tų Len­ki­jos žem­dir­bių pa­tir­ti nuos­to­liai dėl pa­sė­lių iš­ša­li­mo, kru­šos ir liū­čių ne tik „nu­plo­vė“ vi­sas san­tau­pas, bet ir pa­rei­ka­la­vo dar pa­pil­do­mų 6 mln. eu­rų.

„Mes esa­me su­rin­kę žem­dir­bių pi­ni­gus ir tu­ri­me juos nau­do­ti taip, kaip bu­vo­me su­si­ta­rę, t. y. ne­ga­li­me jų iš­mo­kė­ti ne­at­sa­kin­gai ir ne­pa­grįs­tai. Ben­dro­vė tik­rai są­ži­nin­gai at­ly­gi­na ūki­nin­kams, ku­rie krei­pė­si dėl re­a­lių nuos­to­lių. O jei­gu gam­ta dau­giau jų ne­pri­da­rė, va­di­na­si, at­ei­nan­tys me­tai bus leng­ves­ni. Blai­viai mąs­tant, juk ne­ga­li bū­ti vie­nu me­tu ir la­bai ge­ras der­lius, ir la­bai di­de­lės drau­di­mo iš­mo­kos. De­ja, der­liaus su­pir­ki­mo kai­na nuo mū­sų ne­pri­klau­so. Be­je, įžval­ges­ni žem­dir­biai draus­da­mie­si net­gi pa­ste­bi, kad pa­ty­rus ža­lą ga­li­ma gau­ti di­des­nę iš­mo­ką ne­gu par­da­vus der­lių, jei su­pir­ki­mo kai­na že­mes­nė nei mes prog­no­za­vo­me“, - tei­gia A.Na­vic­kas.

„VH Lie­tu­va“ nau­ją pa­sė­lių drau­di­mo se­zo­ną pa­tei­kia žem­dir­biams ne­ma­žai nau­jo­vių. Svar­biau­sia jų yra ta, kad žem­dir­biai įgy­ja ga­li­my­bę val­dy­ti sa­vo ri­zi­ką ir ga­li ūki­nin­kau­ti eko­no­miš­kai. Kiek­vie­nas ūki­nin­kas ga­li įver­tin­ti skir­tin­gų rū­šių pa­sė­lių ri­zi­ką ir pa­si­rink­ti skir­tin­gas drau­di­mo su­mas.

Tar­ki­me, žie­mi­nius rap­sus, žie­mi­nius mie­žius ap­draus­ti di­des­nė­mis su­mo­mis, o iš­ša­li­mo ir ki­toms ri­zi­koms ma­žiau jaut­rius kviet­ru­gius – ma­žes­nė­mis. „Da­lis ūki­nin­kų pas­ta­rai­siais me­tais sė­ja der­lin­ges­nes, bet ma­žiau at­spa­rias iš­ša­li­mui im­por­ti­nių veis­lių grū­di­nes kul­tū­ras. Lie­tu­viš­kų tra­di­ci­nių veis­lių der­lin­gu­mas pa­pras­tai sie­kia 6-7 t/ha, tuo tar­pu, pa­vyz­džiui, pran­cū­ziš­kų – 10 t/ha ir dau­giau. Va­di­na­si, jei im­por­ti­niai ja­vai sėk­min­gai per­žie­mos, jų der­lius bus ge­ro­kai di­des­nis. Ta­čiau yra ri­zi­ka, kad jie ga­li iš­šal­ti. Tai­gi šiuo at­ve­ju ūki­nin­kui pra­var­tu pa­gal­vo­ti, ar ir drau­di­mo įmo­ka ne­tu­rė­tų bū­ti di­des­nė“, - pa­ta­ria A.Na­vic­kas.

Ka­dan­gi drau­di­mo są­ly­ga – draus­ti vi­sus pa­sė­lius, pa­vyz­džiui, avi­žas, ku­rios pa­pras­tai nu­ken­čia ma­žiau­siai, ga­li­ma ap­draus­ti ma­žiau­sias su­mas, tai­gi ir įmo­kos šiuo at­ve­ju yra ma­žiau­sios. „Ūki­nin­kui su­da­ro­mos są­ly­gos iš­lai­das su­kon­cen­truo­ti ri­zi­kin­giau­sio­se kul­tū­ro­se. Tai ir yra tik­ra­sis ri­zi­kos val­dy­mas, prie ku­rio se­niai įpra­tę Va­ka­rų ša­lių fer­me­riai“, - ne­abe­jo­ja „VH Lie­tu­va“ va­do­vas.

Dar vie­nas svar­bus da­ly­kas žem­dir­bių nau­dai - fran­či­zės pa­kei­ti­mas. Anks­čiau fran­či­zė su­da­rė 20 proc. drau­di­mo su­mos, nes Vy­riau­sy­bė re­ko­men­da­vo ma­žų ža­lų ne­nag­ri­nė­ti ir ne­at­ly­gin­ti. Da­bar fran­či­zė nuo 10 proc. be­są­ly­gi­nės su­ma­žin­ta iki 8 proc. są­ly­gi­nės. Tai reiš­kia, kad ža­los at­ve­ju, kai pa­sė­liai nu­ken­čia nuo kru­šos ar liū­ties, žem­dir­bys gau­na 10 proc. di­des­nę kom­pen­sa­ci­ją nei yra drau­di­mo su­ma. „Jei drau­di­mo su­ma 3 tūkst. Lt/ha, už kiek­vie­ną pa­žeis­tą hek­ta­rą pa­pil­do­mai bus mo­ka­ma 300 Lt di­des­nė iš­mo­ka nei pra­ėju­siais me­tais. Iš tie­sų tai ne­ma­ži pi­ni­gai“, - pa­sa­ko­ja A. Na­vic­kas.

Pa­šne­ko­vas ne­sle­pia, kad ne vi­si žem­dir­biai pa­ten­kin­ti tuo, kad drau­di­mo su­tar­tį rei­kia su­da­ry­ti dve­jiems me­tams. „Šie­met drau­di­mo su­tar­tis su­da­ro­ma me­tams ir vė­liau au­to­ma­tiš­kai pra­tę­sia­ma dar me­tams, jei žem­dir­bys raš­tu ne­pa­tei­kia pra­šy­mo šią su­tar­tį nu­trauk­ti. Ta­čiau jei klien­tas ne­su­spės lai­ku įfor­min­ti nau­jos drau­di­mo su­tar­ties ir su­mo­kė­ti pi­ni­gų, pa­si­bai­gus pir­mie­siems drau­di­mo me­tams ga­lios lai­ki­no­ji drau­di­mo ap­sau­ga. „Iš tie­sų tai įžan­ga į il­ga­me­tes su­tar­tis, ku­rios at­pi­gin­tų drau­di­mą. Ne pa­slap­tis, kad vo­kie­čiai pa­pras­tai nė­ra dos­nūs, ta­čiau de­šim­ties me­tų drau­di­mo su­tar­čiai jie tai­ko net 15 proc. nuo­lai­dą“, - tei­gia jis.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, drau­di­mo įmo­kų mo­kė­ji­mo ter­mi­ną te­ko su­trum­pin­ti at­si­žvel­giant į per­nykš­tę pa­tir­tį. Mat bu­vo at­ve­jų, kai ar­tė­jant saus­rai žmo­nės už­pil­dė drau­di­mo pa­raiš­ką, o ka­dan­gi saus­ra ne­bu­vo pri­pa­žin­ta sti­chi­ne ir iš­mo­kos ne­bu­vo mo­ka­mos, klien­tai įmo­kų ne­su­mo­kė­jo.

To­dėl šie­met skly­pus įbrai­žy­ti WEB ap­li­ka­ci­jo­je ūki­nin­kai ga­lės iki lap­kri­čio 30 d. „Kvie­čia­me žem­dir­bius ne­ati­dė­lio­ti pa­raiš­kos pa­tei­ki­mo pas­ku­ti­nei die­nai, nes ne­iš­ven­gia­mai su­si­da­rys ei­lės. Tie klien­tai, ku­rie jau drau­dė­si pra­ėju­siais me­tais, do­ku­men­tus su­tvar­kys la­bai grei­tai – per 15-20 min., jei tik jų val­do­mų skly­pų ri­bos nė­ra pa­si­kei­tu­sios. Vien vie­nų au­ga­lų pa­kei­ti­mas ki­tais yra la­bai pa­pras­ta pro­ce­dū­ra“, - aiš­ki­na A.Na­vic­kas.

Per­nai Lie­tu­vo­je bu­vo ap­draus­ta apie 6 proc. draus­ti­nų pa­sė­lių plo­tų. „Pir­mai­siais me­tais, ma­nau, tai ne­blo­gai“, - įsi­ti­ki­nęs „VH Lie­tu­va“ va­do­vas. Ben­dro­vė drau­džia pen­kias au­ga­lų gru­pes: ja­vus, alie­ji­nius ža­liuo­sius au­ga­lus, run­ke­lius ir cuk­ri­nius run­ke­lius, bul­ves bei ku­ku­rū­zus. Kol kas ne­drau­džia­mos dar­žo­vės, so­dai, ta­čiau, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, drau­di­kai yra at­vi­ri ben­dra­dar­biau­ti su žem­dir­bių sa­vi­val­dos or­ga­ni­za­ci­jo­mis bei jų siū­ly­mams, ką ko­kio­mis są­ly­go­mis ir ap­im­ti­mis dar no­ri­ma draus­ti.

„Pa­vyz­džiui, bul­vių au­gin­to­jai bu­vo ne­pa­ten­kin­ti, kad di­džiau­sia su­ma už bul­vių hek­ta­rą bu­vo 5 tūkst. Lt. Iš tik­rų­jų sėk­la kai­nuo­ja dau­giau nei mū­sų siū­ly­ta drau­dimo su­ma. Da­bar bul­vių drau­­di­mo su­ma nuo 3 tūkst. Lt/ha iki 24 tūkst. Lt/ha“, - pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas. Da­lis bul­vių au­gin­to­jų bu­vo ne­pa­ten­kin­ti ir tuo, kad tu­rint įsi­ren­gus lais­ty­mo sis­te­mas pri­va­lu draus­tis nuo saus­ros.

„Iš­aiš­ki­no­me, kad jei sti­chi­nės saus­ros at­ve­ju bus pa­žeis­tos ki­tų au­gin­to­jų bul­vės, šie ūki­nin­kai taip pat gaus iš­mo­kas, nors re­a­liai ža­los ne­bus pa­ty­rę. Tai­gi to­kiu at­ve­ju žmo­gui tai lyg ir kom­pen­sa­ci­ja už in­ves­ti­ci­jas į lais­ty­mo sis­te­mą bei jos eks­plo­a­ta­vi­mą“, - tei­gia „VH Lie­tu­va“ va­do­vas. Pa­sak pa­šne­ko­vo, bu­vo žem­dir­bių siū­ly­mų drau­džia­mų ri­zi­kų pa­ke­tą iš­skai­dy­ti.

Ta­čiau pa­vy­ko įro­dy­ti, jog tai bū­tų ne­nau­din­ga pa­tiems žem­dir­biams, nes drau­džiant nuo pa­vie­nių ri­zi­kų la­bai iš­aug­tų drau­di­mo įmo­ka – ji siek­tų net 15-20 proc. vi­sos pa­sė­lio drau­di­mo su­mos.

„Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VVaG“ - la­bai spe­cia­li­zuo­ta ben­dro­vė, drau­džian­ti tik me­te­o­ro­lo­gi­nių reiš­ki­nių pa­da­ry­tą ža­lą. Nuo žvė­rių ar paukš­čių pa­da­ry­tos ža­los pa­sė­liai ne­drau­džia­mi. Taip el­gia­ma­si at­si­žvel­giant į ES reg­la­men­tus, griež­tai api­brė­žian­čius, kas yra ka­tast­ro­fi­nis, sti­chi­nis reiš­ki­nys, di­de­lė ne­lai­mė ir t. t. Šie reg­la­men­tai api­brė­žia ir leis­ti­nas to­kių nuos­to­lių kom­pen­sa­vi­mo iš vals­ty­bės biu­dže­to są­ly­gas.

Pa­šne­ko­vo žo­džiais, nuo „pa­pras­tos“ saus­ros taip pat nė­ra drau­džia­ma. „Nu­tik­tų taip, kad ap­džiū­vus au­ga­lams ūki­nin­kas kiek­vie­ną kar­tą kvies­tų­si eks­per­tus, o šie at­vy­kę kon­sta­tuo­tų, kad dar nė­ra 20 proc. pa­žei­di­mų. Ki­tą die­ną žmo­gus vėl skam­bin­tų ir aiš­kin­tų, kad ir va­kar dar ne­li­jo.

To­dėl su­si­tar­ta, jog ga­li­ma kom­pen­suo­ti tik sti­chi­nių reiš­ki­nių pa­da­ry­tą ža­lą. Sti­chi­nę saus­rą nu­sta­to­me ne mes, o vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, tai­ky­da­mos pa­tvir­tin­tą me­to­di­ką ir rem­da­mo­sis hid­ro­me­te­o­ro­lo­gi­nės tar­ny­bos sto­čių skai­čia­vi­mais. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos ti­ki­ni­mu, šie­met kiek­vie­nas ra­jo­nas tu­rės sa­vo me­te­o­ro­lo­gi­nę sto­tį“, - tei­gia „VH Lie­tu­va” va­do­vas A.Na­vic­kas.

Veik­los prin­ci­pas - žem­dir­bių sa­vi­val­da Pa­šne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, Lie­tu­vo­je dau­ge­lį me­tų gy­va­vo ne­ti­ku­si tra­di­ci­ja, kai kai­mo žmo­nės dir­bo ne­skai­čiuo­da­mi ne tik sa­vo lai­ko, bet ir iš­lai­dų bei pa­ja­mų san­ty­kio. Da­bar stam­būs, stip­rūs ūki­nin­kai daž­niau­siai yra įgi­ję ati­tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą, nuo­lat ta­ria­si su spe­cia­lis­tais. Bet dar yra ne­ma­žai ir to­kių, ku­rie ūki­nin­kau­ja ne­gal­vo­da­mi apie tai, ar jų pri­im­ti spren­di­mai iš tie­sų duo­da nau­dos. To­dėl šiems žmo­nėms ypač pra­var­tu pa­si­kon­sul­tuo­ti su drau­di­kais, at­sto­vau­jan­čiais „VH Lie­tu­va”.

„Džiau­gia­mės, kad Vy­riau­sy­bė su­tei­kė ga­li­my­bę drau­di­mo pro­ce­dū­rą at­lik­ti ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių že­mės ūkio sky­riuo­se. Bet iš tie­sų ne vi­si klien­tai at­vyks­ta pa­si­kon­sul­tuo­ti į že­mės ūkio sky­rius. To­dėl ben­dro­vė ple­čia sa­vo kon­sul­tan­tų tin­klą. Mū­sų kon­sul­tan­tai ob­jek­ty­viai pa­aiš­kins, ko­kių pra­na­šu­mų įgy­ja žem­dir­bys, ap­draus­da­mas sa­vo pa­sė­lius. Jo­kių ne­pa­si­ti­kė­ji­mo kris­lų ne­tu­ri lik­ti. Ko ge­ro, dar tu­rės pra­ei­ti lai­ko, kol Lie­tu­vos žem­dir­biai su­voks drau­di­mo svar­bą ir ga­li­my­bes, kaip tai su­vo­kia jų ko­le­gos Va­ka­ruo­se“, - prog­no­zuo­ja A.Na­vic­kas.

Pa­šne­ko­vas pa­sa­ko­ja, kad Vo­kie­ti­jo­je pa­sė­lius drau­džia dau­giau nei 70 proc. žem­dir­bių, 60 proc. jų – kom­pa­ni­jo­je „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VVaG“. Yra ūki­nin­kų šei­mų, ku­rios drau­džia pa­sė­lius jau 60-70 me­tų, nors nė­ra pa­ty­ru­sios nė vie­no drau­di­mi­nio įvy­kio.

Mat vo­kie­čiams jaus­tis sau­giai la­bai svar­bu. Be to, žmo­nės, ypač stam­būs ūki­nin­kai, su­pran­ta, kad neap­si­drau­dus pa­sė­lių gam­tos pa­da­ry­ta ža­la ga­li „iš­muš­ti“ di­de­lę sky­lę ūkio biu­dže­te, dėl to tap­tų ne­įma­no­ma vyk­dy­ti fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Šiuo at­ve­ju Lie­tu­vos pa­tir­tis, de­ja, ki­to­kia. Ka­dan­gi pa­sė­lių drau­di­mo ap­im­tys il­gą lai­ką bu­vo ne­di­de­lės, o iš­mo­kos san­ty­ki­nai taip pat ne­ma­žos, Lie­tu­vo­je vei­kian­čioms drau­di­mo kom­pa­ni­joms ši pa­slau­gos rū­šis ne­bu­vo pa­trauk­li. Ne pa­slap­tis, kad bu­vo vil­ki­na­ma mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­kas, o kai ku­rie teis­mi­niai gin­čai te­be­si­tę­sia iki šiol, nors pa­sė­lių, iš­sky­rus „VH Lie­tu­va“, ke­le­ri me­tai nie­kas ki­tas jau vi­siš­kai ne­drau­džia.

„Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VVaG“ la­bai bran­gi­na sa­vo įvaiz­dį – iš 30 tūkst. drau­di­mi­nių įvy­kių, vi­du­ti­niš­kai per me­tus už­re­gist­ruo­ja­mų Vo­kie­ti­jo­je, teis­mi­niu bū­du spren­džia­mi vie­ne­tai. Ir tai ne­ste­bi­na, nes „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VVaG“ yra pa­čių žem­dir­bių ben­dro­vė. Lie­tu­vos žem­dir­biams pir­mie­siems iš nau­jų­jų ša­lių, ku­rio­se dir­ba „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VvaG”, taip pat yra su­da­ry­ta ga­li­my­bė dar šiais me­tais ap­si­drau­dus pa­sė­lius tap­ti šios ben­dro­vės na­riais.

Gruo­džio mė­ne­sį vyks su­si­rin­ki­mas, ku­rio me­tu bus iš­rink­ti vie­tos val­dy­mo or­ga­nai bei de­le­ga­tai, vyk­sian­tys į vi­sos „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VVaG“ įga­lio­tų­jų at­sto­vų su­si­rin­ki­mą. „Šių su­si­rin­ki­mų me­tu pri­ima­mi svar­biau­si ben­dro­vės veik­los spren­di­mai. Va­di­na­si, Lie­tu­vos žem­dir­biai taip pat ga­lės įta­ko­ti ir vi­sos „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VVaG“ ir, be abe­jo, pir­miau­sia fi­lia­lo „VH Lie­tu­va“ veik­lą bei reikš­ti sa­vo pa­sta­bas ir pa­gei­da­vi­mus“, - dės­to pa­šne­ko­vas.

Pa­šne­ko­vo įsi­ti­ki­ni­mu, tai, kad ap­si­drau­dę žem­dir­biai įgy­ja tei­sę tap­ti ben­dro­vės na­riais, ne­pa­lie­ka jo­kių įta­ri­mų, kad pi­ni­gai ati­duo­da­mi kaž­kam ki­tam. „Iš tie­sų pa­sė­lių drau­di­mas ne kaž­kie­no fi­nan­si­nis biz­nis, o pa­čių žem­dir­bių ga­li­my­bė in­ves­tuo­ti pi­ni­gus, val­dy­ti ri­zi­kas, pa­tiems pa­si­rink­ti eks­per­tus, ku­rie pro­fe­sio­na­liai ir ob­jek­ty­viai įver­tins ža­las. Nė vie­na ki­ta Lie­tu­vo­je vei­kian­ti drau­di­mo ben­dro­vė nie­ko pa­na­šaus ne­siū­lo“, - tvir­ti­na pa­šne­ko­vas. Šie eks­per­tai tu­ri bū­ti pa­ti­ki­mi ir ge­ros re­pu­ta­ci­jos. Juos Vo­kie­ti­jo­je, o nuo šiol ir Lie­tu­vo­je tvir­tins ap­si­drau­du­sių žem­dir­bių su­ei­gos. Tai­gi ne ko­kia nors pel­no sie­kian­ti ben­dro­vė, bet pa­tys žem­dir­biai sa­vo eks­per­tams mo­ka ir at­ly­gi­ni­mus.

Skir­tin­gai nei pra­ėju­siais me­tais, šie­met ūki­nin­kai pa­raiš­ko­je pa­žy­mi, ar drau­džia pa­sė­lius sa­va­no­riš­kai, ar dėl to, kad da­ly­vau­ja 2007–2013 me­tų lai­ko­tar­pio Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros pro­gra­mos in­ves­ti­ci­nėse prie­mo­nė­se „Jau­nų­jų ūki­nin­kų įsi­kū­ri­mas“ ir „Že­mės ūkio val­dų mo­der­ni­za­vi­mas“, nes šiuo at­ve­ju rei­ka­lau­ja­ma ap­draus­ti vi­sus ga­li­mų ap­draus­ti že­mės ūkio kul­tū­rų plo­tus. (Taip Vy­riau­sy­bė, kom­pen­suo­jan­ti 50 proc. drau­di­mo įmo­kos, sie­kia su­ma­žin­ti ūki­nio sub­jek­to fi­nan­si­nę ri­zi­ką, ap­sau­go­ti jį nuo di­de­lių pi­ni­gų srau­tų svy­ra­vi­mų bei ga­ran­tuo­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų ban­kams ir Na­cio­na­li­nei mo­kė­ji­mo agen­tū­rai vyk­dy­mą.)

„Pa­ste­bi­me, kad ir šiais me­tais do­mi­nuo­ja ES pa­ra­mos ga­vė­jai. Ša­lies eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja šiuo me­tu, de­ja, nė­ra pa­lan­ki nei pa­sė­lių drau­di­mui, nei ki­toms iš­lai­doms – šie­met la­bai že­mos pro­duk­ci­jos su­pir­ki­mo kai­nos, to­dėl žem­dir­biai del­sia ir lau­kia pi­ni­gų“, - pa­ste­bi A.Na­vic­kas.