„Jau nuo sausio mėnesio padaugėjo statybininkų, nebeturinčių darbo Skandinavijos šalyse ir Airijoje“, – sakė įdarbinimo agentūros „Darbintera“ direktorė Relonda Jonaitienė.
Į Lietuvą grįžę emigrantai nepuola dirbti pirmo pasitaikiusio darbo.
„Nekvalifikuotiems darbininkams kaip buvo, taip ir tebėra sunku įsidarbinti Lietuvoje. Vyrai neina dirbti už mažiau nei 2 tūkst. litų, o darbdaviai dabar tiek nemoka“, – kalbėjo R.Jonaitienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad darbo negavę emigrantai traukia atgal į svečias šalis.
„Aš grįžau pačiu laiku. Dabar dėl darbo kreipiasi iš Anglijos, Airijos, JAV sugrįžę žmonės, tačiau mes niekuo negalime padėti – visos vietos užimtos“, – taip kalba airiškam viešbučiui „Hotel Tilto“ vadovaujanti 27 metų Lina BaltrimaitėDobromilskienė.
Darbo ji pradėjo ieškotis dar būdama Airijoje. Moteris pustrečių metų dirbo airiškuose viešbučiuose, o balandį grįžusi į Vilnių pradėjo vadovauti airiui priklausančiam viešbučiui.
Britas keikia bankininkus
„Turėjau atleisti šešis darbuotojus. Išseko senieji užsakymai, o naujų beveik nėra. Ką mano įmonė veiks kitąmet, nežinau.
Tokio juodo periodo aš per savo karjerą nesu matęs, nors dirbu jau ketvirtį amžiaus“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienoje Londono statybviečių pakalbintas elektros instaliacijų inžinierius Johnas Elliottas.
49 metų britas turi nedidelę įmonę, kurioje iki šių metų vasaros dirbo 14 žmonių. Aštuoni anglai ir airiai, keturi lenkai ir du lietuviai.
Britas piktinosi, kad vaduodama šalį iš ekonominės krizės gniaužtų Didžiosios Britanijos valdžia pirmiausia metė gelbėjimosi ratą bankams. Mokesčių mokėtojams tai kainuos astronominę sumą – 500 milijardų svarų sterlingų.
„Ar man patinka, kad nė neatsiklausęs manęs, kaip rinkėjo ir mokesčių mokėtojo, premjeras Gordonas Brownas švaistosi tokiais pinigais? Aišku, kad ne. Bet suvokiu, kad šiuo atveju vargu ar yra kitas būdas. Dabar reikia gelbėti bankus, kad išvengtume chaoso.
Tačiau krizei pasibaigus labai norėčiau teismo salėje pamatyti būrį „storų katinų“ – taip mes vadiname milijonierius bankininkus. Tai jie dėl visko kalti“, – kalbėjo J.Elliottas.
Smogė finansų sektoriui
Atleidimų banga užliejo ir stambias Londono finansines kompanijas. Manoma, kad čia darbo jau neteko apie 10-15 tūkstančių darbuotojų.
Tačiau jų neabejotinai bus atleidžiama vis daugiau, ypač 2009-aisiais, kai Europoje padaugės bankrotų.
Tarp bedarbių atsidūrė ir finansų specialistai iš Lietuvos.
„Lietuviai yra darbštūs, profesionalūs ir gerai vertinami darbuotojai. Tačiau šiuo metu atleidžiami ir labai geri savo srities specialistai. Nemanau, kad iš darbo žmonės atleidžiami pagal tautybę“, – sakė Londone finansų srityje dirbančius lietuvius vienijančio klubo prezidentas Linas Čiapas.
Darbas – gatvėje
„Nejaučiu pykčio savo bosui, nesame akli, patys matėme, kad užsakymų mažėja. Gavau išeitinę kompensaciją, jos užteko porai mėnesių.
Dabar laikinai dirbu gatvėje – tiesiogine to žodžio prasme. Nešioju skrajutes ir surenku maišus su dėvėtais drabužiais.
Šuniškas darbas, bet geriau negu nieko. Gaunu 180 svarų (783 litus) per savaitę, užtenka susimokėti už būsto paskolą, benziną.
Tačiau jei neturėčiau draugės, mano pajamų maistui jau nepakaktų“, – sakė Londono Totenhemo rajone su ukrainiete gyvenantis lietuvis, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Apie tai, kad prieš 3 mėnesius neteko darbo, giminaičiams Lietuvoje vyras nepasakė iki šiol.
44 metų vyras tikisi, kad ilgai tokio darbo nedirbs, – gal pavyks susirasti ką nors geriau.
„Su drauge prieš pusantrų metų pasiėmėme paskolą dviejų kambarių butui.
Dabar jį parduoti būtų neprotinga. Kainos kritusios, ne tik nieko neuždirbtume, bet patirtume nuostolių“, – svarstė lietuvis.
Apie sugrįžimą į Lietuvą jis negalvoja: „Ar labai jau daug Lietuvoje gerai mokamų darbų, kurių aš galėčiau gauti?“
Lenkai traukia namo
Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos Lygių galimybių ir žmogaus teisių komisijos vadovas Trevoras Phillipsas prabilo apie tai, kad kova dėl laisvų darbo vietų gali paaštrinti nesutarimus tarp britų ir imigrantų.
„Mažėjant šeimų pajamoms, daugelis namų šeimininkių bus priverstos ieškotis darbo. Kai jos darbo biržoje sulauks neigiamų atsakymų, nes jų vietas užėmė protingi, išsilavinę latviai arba lietuviai, lengvai galime įsivaizduoti, kaip jos pasijus“, – perspėjo T.Phillipsas ir siūlė rimtai pagalvoti apie lengvatines sąlygas darbo rinkoje vietos gyventojams.
Tačiau lengvatų gali ir neprireikti. Viena didžiausių imigrantų grupių – daugiau nei milijono lenkų bendruomenė – šiemet ėmė spėriai tirpti.
Pastarosiomis dienomis didžiojoje britų spaudoje pradėjo mirgėti antraštės: „Kur dingo santechnikas Janas?“, „Do widzenia, Britain!“ („Iki pasimatymo, Britanija!“).
Nepuola ieškoti darbo
„Palyginti su ankstesniais metais, darbo pasiūlymų turime maždaug trečdaliu mažiau. Nors bedarbių skaičius rekordiškai auga, ieškančiųjų darbo nedaugėja.
Priešingai, pastaraisiais mėnesiais kreipiasi mažiau žmonių“, – sakė Airijos personalo atrankos kompanijos „Select Appointments“ administracijos vadovė Sharon Redmond.
Jos manymu, taip yra greičiausiai dėl to, kad nemažai darbą praradusių imigrantų išvyksta namo, o naujų nebeatvyksta.
Naujo darbo dairosi tik tie imigrantai, kurie Airijoje įleido šaknis ilgesniam laikui.
Spėjo laiku grįžti
Gandai apie artėjančią krizę Airijoje sklandė jau seniai. Kai kurie emigrantai spėjo grįžti į Lietuvą ir susirasti darbą čia.
„Jau pavasarį pajutome, kad verslininkai ėmė veržtis diržus ir pirmiausia apkarpė reklamos biudžetus“, – sakė pusantrų metų reklamos vadybininku Airijoje dirbęs vilnietis 26 metų Simas Žepnickas.
Dėl to kone perpus krito ir reklamos vadybininkų komisiniai.
S.Žepnickas prieš 3 mėnesius nutarė grįžti dirbti į Lietuvą.
Pasak personalo atrankos kompanijos „CV Market“ rinkodaros direktoriaus Povilo Kytros, pastaruoju metu ypač padaugėjo emigrantų, kurie dar negrįžę į Lietuvą mėgina susitarti dėl darbo.
Darbdavių viliotiniai baigėsi
Atslūgus įtampai Lietuvos darbo rinkoje, darbdaviai irgi baigė nertis iš kailio ieškodami darbuotojų. Kai pernai Airijoje vyko darbų mugė, darbo jėgos stokoję darbdaviai plojo rankomis, kad galės parsivilioti emigrantų namo.
Tačiau į šių metų mugę įmonės jau nebesiveržia.
Pernai statybininkų ieškojusios įmonės „Skirnuva“ ir „Eikos statyba“ neatsako, ar šįmet dalyvaus mugėje.
Šiemet mugėje Airijoje ketino dalyvauti ir bendrovė „Čilija“. Bet vėliau atsisakė, mat darbuotojų pakanka ir Lietuvoje.
Tiesa, kai kurie potencialūs darbdaviai emigrantus vertina dėl užsienio kalbos žinių.
Rekordinis šuolis
Didžiojoje Britanijoje birželio-rugpjūčio mėnesiais darbo neteko 164 tūkst. žmonių – tai didžiausias nedarbo augimas nuo 1992-ųjų, kai šalis buvo įklimpusi į panašią krizę.
Nedarbo lygis šalyje nuo 5,2 proc. pakilo iki 5,7 proc. Šiuo metu nedarbo išmokas gauna 1,8 milijono žmonių, o nepriklausomi ekonomistai prognozuoja, kad iki 2010-ųjų bedarbių skaičius išaugs iki 3 milijonų.
Airijoje rugsėjį buvo 244,5 tūkst. bedarbių. Tai 9,4 tūkst. daugiau nei rugpjūčio mėnesį ir pusantro karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Nedarbo lygis šalyje pakilo nuo 6,1 proc. rugpjūtį iki 6,3 proc. rugsėjį.