Antradienio posėdyje Ministrų kabinetas pritarė Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pataisoms, kuriose numatomas
liberalesnis požiūris į nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines
ligas, kai darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų.
Ministrų kabinetas teikia įstatymo pakeitimo projektą svarstyti
parlamentui.
Siūloma teisės į draudimo išmoką nesuteikti tuo atveju, kai nustatoma,
kad nelaimingą atsitikimą lėmė būtent apdraustojo girtumas arba apsvaigimas
psichiką veikiančiomis medžiagomis, o ne netinkamos, nesaugios ir sveikatai
kenksmingos sąlygos.
Tuo metu jei bus nustatyta, kad darbuotojo sveikatos sutrikimą ar mirtį
darbe lėmė pavojingos darbo sąlygos, o ne jo girtumas ar apsvaigimas, įvykis
bus laikomas draudiminiu ir nukentėjusiajam ar žuvusiojo artimiesiems
priklausys draudimo išmoka.
Šiuo metu už bet kuriuos nelaimingus atsitikimus, į kuriuos darbuotojas
pateko būdamas neblaivus ar kitaip apsvaigęs, nepaisant, kas lėmė jo
sveikatos sutrikimą ar mirtį, draudimo išmoka nepriklauso.
Balandžio 29-ąją Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teisės aktai,
nepripažįstantys draudiminiais įvykiais nelaimingų atsitikimų darbe, kurie
nors ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau įvyko apdraustajam
apgirtus arba apsvaigus nuo narkotikų, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT, Konstitucijai teisės aktai prieštarauja, kai nelaimingus
atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lemia ne darbuotojo
neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių
medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos.
KT išaiškinimo prašė Klaipėdos apygardos administracinis teismas,
nagrinėjęs klaipėdietės skundą dėl to, kad jos vyro mirtis nuo uždusimo
laivo triume buvo pripažinta nedraudiminiu įvykiu, nes jo kraujyje rasta
0,46 promilės alkoholio (leistina riba - 0,4 promilės). Tyrimą atlikęs
Teismo medicinos instituto atstovas nustatė, kad mirusiojo kūne rasta
alkoholio koncentracija įtakos mirčiai neturėjo.