Suomijos tarptautinių santykių instituto atstovas Arkadijus Moshesas antradienį BNS sakė, kad ES dominuoja kompromiso ieškojimo kelias ir pabrėžė, kad Lietuva sėkmingai juo pasinaudojo, į ES ir
Rusijos strateginės partnerystės derybų mandatą įtraukdama jai rūpinčius
klausimus.
„Ne man dalyti patarimus dėl Lietuvos užsienio politikos. Iš principo yra
du keliai, kaip ES šalys elgiasi bendrijos viduje, nesvarbu ar tai liečia
Rusiją, ar ne. Vienas kelias yra ieškoti kompromiso. (...) Yra ir kitas
būdas, kaip elgtis. Tai nuolat iškelti savo interesus: kai į vienus
interesus atsižvelgiama, pateikti naują interesų paketą. Manau, kad ES tokia
pozicija paprastai nevertinama. Laikantis tokios taktikos sėkmingai galima
sužaisti vieną ar du kartus. (...) Lietuva turi vieną kaimynę, kuri taip
elgėsi tikrai per dažnai ir rezultatas buvo, kad ji susipriešino su kita
savo kaimyne“, - sakė A.Moshesas.
Kartu jis pabrėžė, kad yra klaidinga manyti, jog naujos strateginės
partnerystės sutarties labiau reikia Rusijai, o ne ES ir sakė, kad Gruzijos
separatistiniuose regionuose po karinio konflikto likusios rusų pajėgos nėra
esminė problema Rusijos dialoge su ES.
„Manau, būtų išmintinga prancūzų diplomatijos vertinimą priimti kaip
pradžios tašką. Esminė problema išlieka ir ji nėra Rusijos karių išvedimas.
Esminė problema yra ta, kad Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos
nepriklausomybę ir šis pripažinimas nebus atsiimtas, o ES nepripažino šių
regionų nepriklausomybės ir remia Gruzijos teritorinį vientisumą, koks jis
atrodė prieš penkių dienų karą. Tai yra sisteminis prieštaravimas, kurio
nebuvo paisoma. Jis niekur nedings (prieštaravimas - BNS), todėl visada bus
galimybių nesutikti su prancūzų diplomatijos išvadomis“, - kalbėjo Rusijos
pilietybę turintis Suomijos analitikas.
A.Mosheso teigimu, dėl taikos plano Gruzijoje derėjosi būtent prancūzai,
todėl jei jie yra patenkinti jo įgyvendinimu, pirmyn judėti reiktų remiantis
jų vertinimais, o ne kitomis interpretacijomis.
Paklaustas ar Lietuvos užsienio politikos vairą parėmus konservatoriams,
galėtų pablogėti Lietuvos ir Rusijos santykiai, A.Moshes sakė „teoriškai -
taip“, tačiau praktiškai šiuo metu tai mažai tikėtina.
„Galbūt aš klystu, bet aš nesitikiu jokių didelių permainų. Iš esmės jau
nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos užsienio politika labiau demonstravo
tęstinumą, o ne lūžius ir pokyčius. Buvo niuansų, bet linija išliko ta pati.
O linija yra tokia, kad Lietuva laikėsi principu paremtos pozicijos daugeliu
su Rusija susijusių klausimų, bet ji visuomet įžvelgdavo naudą sau,
pragmatiško požiūrio naudą kai tik tai būdavo įmanoma. Sprendžiant
Kaliningrado klausimus Lietuvos pozicija niekada nebuvo problema. Ji turėjo
principinę poziciją, bet niekada nenorėjo principinės opozicijos niekam, ko
pragmatiškai galima būtų siekti“, - kalbėjo Suomijos analitikas.
Pirmadienį paskelbtoje bendroje deklaracijoje Lietuvos ir Lenkijos
prezidentai pažymėjo, kad kol rusų kariuomenė neišvesta, būtų per anksti
atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės susitarimo su Rusija.
Šia deklaracija tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjungos vyriausybės
kviečiamos reikalauti, kad Rusija iki galo ir besąlygiškai išvestų savo
kariuomenę iš Gruzijos teritorijos pagal rugpjūčio 12 dienos paliaubų
sutartį, kurią Europos vadovai patvirtino aukščiausio lygio susitikime
rugsėjo 1 dieną.
Tuo metu oficialusis Paryžius sako, kad sąlygos atnaujinti derybas dėl ES
ir Rusijos partnerystės susitarimo yra pakankamos.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės
derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio Europos Vadovų Tarybos
posėdžio. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol
bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos
karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos
karui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto
pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje
apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir
Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus
minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai
priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos -
kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis
konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje
prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos
regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų
nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.