Beje, ekonomikos plėtra šalyje lėtėja jau keturis ketvirčius iš eilės, o šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji smuko beveik tris su puse karto.
Būsimoji valdžia ir jos vadovas, jau bene metus skelbiantys, kad krizė neišvengiamai bus, skuba imtis biudžeto išlaidų mažinimo darbų, manydami, kad tai padės išgelbėti valstybę nuo krizės gniaužtų.
Vis dar tebevaldantieji kelerius praėjusius metus užsiėmė ekonomine demagogija, bandydami nuslėpti nusikalstamai aplaidų šalies finansų valdymą. O ateinanti valdžia, atrodo, rizikuoja apsiriboti pernelyg siauru krizės prevencijos planu ir todėl gali nesugebėti sušvelninti jos pasekmių.
Apskritai, vien Vyriausybės pastangų siekiant suvaldyti šią krizę nepakaks. Krizės pobūdis ir mastas yra visiškai kitokie, palyginti su Rusijos krize 1998–1999 metais, todėl ir jos prevencijos planas turi būti žymiai visapusiškesnis.
Tai, ką šiuo metu daro A.Kubilius ir jo pakviesti ekspertai, kalbant medicininių analogijų kalba, panašu į pasirengimą apendicito operacijai, kai ligoniui, t.y. Lietuvos ekonomikai, gresia infarktas.
Ligoniui būtina aukščiausio lygio kompleksinė medicininė pagalba, o ne kelių vietinių siauros specializacijos chirurgų pastangos. Jos – gal ir sveikintinos, tačiau vien jų per mažai. Nesinori, kad ligonis mirtų ant operacinio stalo ir kad šie gero norintys, tačiau nepatyrę „chirurgai“ bei jų vadovas dėl to būtų apkaltinti.
Grįžtant prie įprastesnių šiai temai terminų galima teigti, kad būtina nedelsiant suburti tarpinstitucinę ir, ko gero, tarptautinę šalies finansinio ir ekonominio stabilumo palaikymo grupę, kuri imtųsi koordinuoti krizės prevencijos planus ir veiksmus. Vienas svarbiausių šios grupės tikslų turėtų būti energetinės, ekonominės ir finansinės šalies priklausomybės nuo išorės valdymas ir mažinimas.
Apie energetinės priklausomybės nuo Rytų problemas girdime ir skaitome pakankamai daug ir jau senokai, tačiau apie kitą priklausomybę šnekama ir rašoma dar pernelyg mažai.
Ši antroji – finansinė ir ekonominė – priklausomybė yra nuo Vakarų (ES), taigi, pasiskolinant vienos Lietuvos radijo ir televizijos laidos pavadinimą, kodinis šios grupės pavadinimas galėtų būti „Tarp Rytų ir Vakarų“.
Apie finansų srautų, t.y. pinigų importo iš ES poveikį šalies ekonomikai, sukėlusį būsto kainų burbulą ir deformavusį šalies ekonomikos raidą jau rašiau, todėl čia bandysiu aptarti kai kurias kitas su šia „priklausomybės liga“ susijusias problemas. Visos šios skubiai spręstinos problemos yra tarpusavyję susijusios, todėl jas visas būtina spręsti vienu metu.
Toliau tęsiasi reikšmingas ekonomikos plėtros tempų lėtėjimas (daug kur jau prasidėjo ir ekonomikos nuosmukis) svarbiausioje šalies eksporto rinkoje – ES. Kurį laiką atrodė, kad Rusijos ir kitos Rytų rinkos amortizuos šalies eksportuotojų praradimus ES, tačiau finansų krizė jau purto Ukrainą, o Rusija su visomis savo užsienio valiutos atsargomis taip pat neišvengs ekonominių problemų. Ypač jeigu energetinių išteklių kainos bus tokios arba net žemesnės. Taigi daugeliui šalies eksportotuojų reikia skubios ir įvairiapusės pagalbos.
Šalies bankų sistema, nepaisant deklaruojamo Skandinavijos bankų užnugario, tapo labai pažeidžiama. Pirma, kai kuriuose bankuose mažėja indėlių likučiai. Antra, bankų paskolų portfelio kokybė ėmė sparčiai blogėti. Jeigu su pastarąja problema daugelis bankų susitvarkyti kol kas pajėgūs, pirmoji – indėlių mažėjimas arba netgi jo grėsmė – verčia kai kuriuos bankus drastiškai kelti palūkanas ir smarkiai riboti skolinimą. Šis skolinimo brangimas ir jo ribojimas gali smarkiai pakenkti toms įmonėms, kurios vis dar turi galimybių plėtoti savo verslą šalies viduje ir išorėje.
Taigi būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų bankų, o kartu ir verslo, finansavimo tęstinumą.
Per pastaruosius kelerius metus šalies gyventojų ir įmonių (nefinansinių) skola šalies ir užsienio finansų institucijoms išaugo kelis kartus ir šiuo metu siekia apie 80 proc. BVP.
Tai gal ir nėra labai daug, palyginti su kitomis šalimis, tačiau šios skolos augimo tempas ir jos struktūra – daugiau kaip trys ketvirtadaliai pasiskolintų lėšų skirta vartojimui ir investicijoms į nekilnojamąjį turtą – yra ką tik pasibaigusio šalies ekonomikos bumo veidrodinis atspindys ir slegiantis palikimas.
Sparčiai smunkant šalies ekonomikos plėtros tempams ir gresiant reikšmingam įmonių bankrotų bei nedarbo augimui, šios skolos ims smaugti ir skolininkus, ypač gyventojus, ir pačius bankus. Todėl, matyt, būtina Seime svarstyti ir priimti fizinių asmenų bankroto įstatymą. Kituose straipsniuose jau minėjau, kad būtina spręsti ir įsiskolinusių gyventojų valiutos bei palūkanų kitimo rizikos problemas, tuo labiau, kad VILIBOR, kaip ir praėjusiais metais, vėl ėmė sparčiai augti.
Būtina jau dabar išsiaiškinti ir, jei įmanoma, užsitikrinti šalies biudžeto deficito finansavimo ir valdžios sektoriaus skolos refinansavimo galimybes. Iš esmės kalbama apie skolinimąsi užsienio finansų rinkose.
Vyriausybė buvo nusprendusi atidėti skolinimąsi šiose rinkose dėl neva nepakankamai palankių sąlygų. Tačiau belaukiant, kol sąlygos šiose rinkose pagerės, padėtis jose reikšmingai pablogėjo. Maža to, pablogėjo ir šalies kredito reitingai.
Dėl šių priežasčių skolinimasis bus žymiai brangesnis, negu buvo įsivaizduojama prieš kelis mėnesius. Matyt, būtina jau dabar derėtis su Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu dėl galimybių pasiskolinti iš jų, jei kiltų reikšmingos problemos skolinantis finansų rinkose.
Skolinimasis iš šių institucijų gali būti reikalingas ne tik pačios valstybės, bet ir dalies bankų bei verslo finansavimo užtikrinimui. Būtų gerai, jei to neprireiktų, tačiau apsidrausti būtina.
Būsto, o galbūt ir viso nekilnojamojo turto kainų burbulo bliuškimas kelia problemų ir projektų vystytojams, ir patiems bankams.
Pirmieji negali parduoti objektų už planuotas kainas ir laiku atsiskaityti su bankais, antrieji rizikuoja padidinti blogų paskolų portfelį ir turėti mažesnę įkeisto turto vertę, jei jį tektų perimti ir parduoti.
Apskritai, atrodo, kad kai kurie bankai bus priversti steigti nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendroves bei laukti geresnių laikų, kuomet, kaip jie tikisi, kai kurie projektai vėl bus pelningi.
Taigi nekilnojamojo turto ir statybų sektorius – viena iš probleminių sričių, kuriai bus būtinas didelis šios stabilumo palaikymo grupės dėmesys. Apie gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą teks užmiršti dar bent keleriems metams, kol ši rinka ir visa ekonomika stabilizuosis.
Su šalies ekonomika ir netgi su jos kredito reitingais, o kartu ir su skolinimosi finansų rinkose lėšomis susijusios ir energetinės šalies problemos. Kitur jau minėjau, kad vienas svarbiausių skubių sprendimų turėtų būti Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimas.
Tai taip pat papildomas „draudimo polisas“ šiuo kritiniu šaliai metu. Su ES dabar jau būtina kalbėtis ne apie patį jėgainės darbo pratęsimą, tačiau apie galimai švelnesnes sankcijas dėl tokio sprendimo.
Geriausia būtų, jei pavyktų susitarti dėl būsimosios ES paramos mažinimo – tai būtų mažiausiai skausminga sankcija. Suprantama, tokios derybos garsiai ir viešai nevykdomos. Šalies politikai turėtų ryžtis prisiimti atsakomybę dėl neapdairumo ir klaidų, padarytų derantis dėl stojimo į ES sąlygų bei dėl nepadarytų šalies energetinės sistemos pertvarkymo darbų. Apgailėtinai atrodo jų bandymai perkelti atsakomybę Europos Komisijai arba šalies piliečiams.
Tai viso labo tik kelios, tačiau, mano nuomone, esminės problemos, kurias reikia nedelsiant spręsti, kad krizės poveikis būtų kiek galima švelnesnis. Problemų, suprantama, yra ir daugiau.
Kai kurių valstybinių institucijų vadovų kalbos apie šalies ekonominio įvaizdžio kūrimą šiuo metu atrodo lyg naivus idiotizmas. Geriausiai šalies įvaizdį užsienio investuotojų ir analitikų akyse pagerintų jos institucijų gebėjimas suvokti esmines ekonomines bei finansines problemas ir bendros bei efektyvios pastangos jas spręndžiant.
Tikėkimės, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė bus bent kiek labiau pasirengę tai daryti, palyginti su valdžiusiais iki šiol, kurie mėgavosi pasiskolintų pinigų sąskaita surengta fiesta. Fiesta baigėsi, atėjo metas grąžinti skolas.