J.Olekas trečiadienį BNS sakė, kad pareiškęs apie „Iskander“ dislokavimą
Kremlius nieko naujo nepasakė, nes jis ir anksčiau kalbėjo apie planus
modernizuoti ginkluotąsias pajėgas, buvo užsiminęs apie galimybę „Iskander“
dislokuoti Baltarusijoje.
Pasak ministro, Rusija šių raketų dislokavimą sieja su JAV priešraketinės
gynybos (PRG) planais Lenkijoje, tačiau jie nėra nukreipti prieš Rusiją ir
nekelia grėsmės jai.
„Manau, tai nėra tas kelias, kuriuo Rusijai reikėtų eiti, nes PRG
nenukreipta prieš Rusiją. Mes manome, kad yra kitas kelias, susitarimų,
bendrų sprendimų, o ne priešpriešos kelias. Kuo daugiau ginkluotės
dislokuojama, tuo labiau nukenčia saugumo situacija regione. Ne tik
Lietuvoje, bet ir Kaliningrade“, - kalbėjo J.Olekas.
KAM vadovas sakė manantis, kad tai yra tiesiog jėgos demonstravimas
Rusijos viduje, pateisinant agresyvias ambicijas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus BNS sakė,
jog apgailestauja dėl tokio Rusijos sprendimo ir tikisi tarptautinės
bendruomenės bei NATO reakcijos į raketų „Iskander“ dislokavimą.
„Tikiuosi, jog tarptautinė bendruomenė ir NATO atitinkamai reaguos“, -
sakė V.Tutkus, kaip ir ministras pažymėjęs, jog tokios ginkluotės
atsiradimas Kaliningrade nepagerintų saugumo situacijos regione.
Rusija Kaliningrado srityje, besiribojančioje su NATO narėmis Lenkija ir
Lietuva, dislokuos artimojo nuotolio raketų sistemas „Iskander“, kurios turi
atsverti JAV priešraketinės gynybos planus, trečiadienį pareiškė prezidentas
Dmitrijus Medvedevas.
Jis nenurodė, kiek raketų bus dislokuota ir ar jos bus apginkluotos
branduolinėmis galvutėmis bei pridūrė, kad iš Kaliningrado srities
teritorijos taip pat bus vykdomas radioelektroninis JAV priešraketinės
gynybos objektų slopinimas.
Rusijos vadovas pabrėžė, kad „šios priemonės - priverstinės“.
Rugpjūčio 15 dieną JAV ir Lenkija pasirašė preliminarią sutartį dėl PRG
skydo elementų dislokavimo Lenkijoje. Kiek anksčiau buvo pasirašyta
analogiška sutartis su Čekija.
Vašingtonas planuoja 2011-2013 metais Lenkijoje dislokuoti 10 raketų
gaudytuvų, o kaimyninėje Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį. Šie
objektai papildys jau veikiančią PRG skydo sistemą, kurios elementai įrengti
JAV, Grenlandijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pasak Vašingtono, PRG skydas,
kurio sukūrimui šiemet pritarė visos 26 NATO šalys, yra skirtas apsisaugoti
nuo „piktadarių valstybių“, ypač Irano, galimų raketų atakų.
Po sutarties pasirašymo Rusijos atstovai prabilo, kad Rusija pirmą kartą
po šaltojo karo svarsto galimybę savo Baltijos laivyne dislokuoti ginklus su
branduolinėmis kovinėmis galvutėmis. Maskva taip pat informavo Lenkiją, kad,
davus leidimą amerikiečiams jos teritorijoje dislokuoti priešraketinės
gynybos skydo elementus, jai gali iškilti branduolinės atakos pavojus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politikos apžvalgininkas
Kęstutis Girnius mano, kad Rusijos prezidento pareiškimas apie raketų dislokavimą kaimyninėje Kaliningrado srityje nėra
protingas žingsnis.
„Rusija supranta, kad priešraketinės gynybos skydas nenukreiptas prieš
Rusiją ir nekelia jai pavojaus. Todėl toks pareiškimas patvirtina Rusijos
kritikų nuomonę, kad Rusijos politika tampa nereikalingai agresyvi,
provokuojanti ir kontrproduktyvi“, - trečiadienį BNS sakė K.Girnius.
Anot jo, anksčiau pasigirdę panašūs Rusijos grasinimai turėjo ne tokį
poveikį, kokio tikėtasi. Rusijos atstovams ne vieną kartą teigiant, jog jų
raketos galėtų būti nukreiptos į JAV priešraketinio skydo elementus Čekijoje
ir Lenkijoje, pastarosios šalys buvo, K.Girniaus tvirtinimu, „ne įbaugintos,
o papiktintos“.
„Vidaus politikoje taip naudinga palaikyti kovingiausius elementus, bet
užsienio politikoje poveikis bus neigiamas“, - kalbėjo apžvalgininkas.