Spalio 30 - lapkričio 4 dienomis vykdytoje elektroninėje apklausoje
dalyvavo 2 tūkst. įvairių aukštųjų mokyklų studentų, pranešė LSAS.
Vienas ketvirtadalis (27,5 proc.) studentų sakė žinantys apie galimybę
balsuoti iš anksto toje savivaldybėje, kurioje studijuoja, tuo metu likę
72,5 proc. tvirtino to nežinoję.
Kaip pagrindinę nebalsavimo priežastį 14,5 proc. respondentų nurodė tai,
kad „negalėjo nuvažiuoti į savo rinkimų apylinkę“. Tuo metu 7,4 proc.
pasirinko atsakymą, jog „nebuvo už ką balsuoti“, o 4,3 proc. teigė
„nesidomintys politika“.
LSAS prezidentės Indrės Vareikytės teigimu, LSAS ketina aptarti
informacijos apie balsavimą akademiniame mieste trūkumą su Vyriausiąja
rinkimų komisija (VRK).
Paklausti, ar elektroninio balsavimo galimybė paskatintų studentus
aktyviau balsuoti, apie 46 proc. apklaustųjų pasirinko teigiamą atsakymą,
apie 36 proc. atsakė „tikriausiai paskatintų“, maždaug 10 proc. teigė
„nemanantys, kad dėl to padaugėtų balsuojančių studentų“.
53,35 proc. respondentų teigė, jog rinkdamiesi kandidatus į Seimą
labiausiai kreipė dėmesį į partijos/kandidato ideologiją ir vertybines
nuostatas, 31,4 proc. - į kandidato asmenybę. Mažiausiai įtakos renkantis
tautos atstovus studentams turėjo rinkiminė agitacija (1,2 proc.) ir draugų
nuomonė (0,8 proc.).
Paklausti, ar prieš rinkimus domėjosi partijų/kandidatų rinkiminėmis
programomis, 35 proc. atsakė „ne, nes labiau atsižvelgiau į nuveiktus
darbus“. Tuo metu 26,46 teigė „žiūrėję televizijos laidas ir klausęsi
specialių radijo programų“, o 18,97 proc. sakė „ne tik sekiau naujienas
žiniasklaidoje, bet ieškojau informacijos internete“.
Beveik penktadalis (19,6 proc.) teigė nesidomėję kandidatų programomis,
nes „nesidomi politika“.
Paprašyti įvardinti, ar jų nuomone, politikai atsimins po rinkimų
rinkėjams dalintus pažadus, 37,3 proc. respondentų atsakė neigiamai, o 54,9
proc. teigė tikintys, jog „ne visi“ rinkiminiai pažadai bus prisiminti. 7,75
proc. respondentų į klausimą apie pažadų prisiminimą po rinkimų atsakė
teigiamai.