Kartais net neįtariame, kad mūsų vaikams kelyje į mokyklą iškyla nenumatytų trukdžių, kurių siekdami išvengti vaikai dažnai priversti atsidurti gatvėje ir pavojingose situacijose.
„Nuo mokslo metų pradžios praėjo nemažai laiko ir vaikams kasdienis kelias į mokyklą tapo rutina. Todėl neretai vaikai skubėdami pamiršta apie saugaus elgesio gatvėje taisykles ir rizikuoja savo sveikata, o kartais – ir gyvybe“, - sako pasaulinės iniciatyvos atstovė Lietuvoje, bendrovės „Hansa lizingas“ rinkodaros vadovė Elena Šilovaitė.
Pasak jos, kaip tik todėl mūsų šalies tėveliai buvo pakvieti pirmą lapkričio savaitę dalyvauti akcijoje „Palydėk vaiką į mokyklą“. Lietuva prie šio projekto prisijungė „Hansa lizingo“ iniciatyva, kuris nuo 2005 m. šalies mokyklose vykdo saugaus eismo edukacinį projektą „Eismo klasė“.
Palaikant šią pasaulinę iniciatyvą, „Swedbank“ įmonių grupė Lietuvoje visiems savo darbuotojams, auginantiems I–IV klasių moksleivius, sudarė sąlygas vieną pirmos lapkričio savaitės dieną į darbą ateiti 2 val. vėliau arba skirti papildomas 2 val. dienos viduryje, jeigu moksleivis mokosi antroje pamainoje. Jungtis prie visuomeniškos akcijos organizacija kviečia ir savo partnerius.
„Tereikia skirti bent valandą šiam svarbiam poelgiui – kelyje į mokyklą kartu aptarti, su kokiais sunkumais vaikas susiduria, kokie nutikimai ištinka. Nustebsite išgirdę, kiek daug vaikai patiria vieni būdami miesto gatvėse“, - apie iniciatyvą pasakoja p. E. Šilovaitė.
Sociologai nurodo, kad kartu keliaudami į mokyklą, tėvai žymiai geriau gali išmokyti vaikus saugaus elgesio gatvėje, vaikams skiepija atsakomybės už savo veiksmus jausmą, skatina vaikų pasitikėjimą ir gerina tarpusavio santykius, didina vaikų socialumą, pagarbą aplinkai.
Ne paskutinėje vietoje ir šios akcijos nauda vaikų sveikatai – ėjimas pėsčiomis į mokyklą didina vaikų fizinį aktyvumą, kurio šiandien labai trūksta besiformuojančiai jaunajai kartai.
Siekdamas dar daugiau „Hansa lizingas“ projekto „Eismo klasė” pagrindu sukūrė specialias video pamokėles, kurių pagalba tėveliai galės sužinoti, kaip su vaikais kalbėti apie saugų elgesį kelyje, kaip įtaigiau jiems perteikti informaciją. Bendrovė dešimties video pamokų seriją planuoja jau lapkritį išleisti DVD formate ir išsiuntinėti šalies mokykloms. Tiek šie filmukai, tiek ir kitos „Hansa lizingo“ edukacinės iniciatyvos bus pristatomos atnaujintoje interneto svetainėje www.eismoklase.lt.
Tarptautinis projektas „Palydėk vaiką į mokyklą“ vykdomas nuo 2000 m., pernai jame dalyvavo 42 pasaulio šalys ir milijonai tėvų bei vaikų. Lietuvoje iniciatyvą atstovauja „Hansa lizingas“, kurio iniciatyva įgyvendinamas „Eismo klasės“ projektas ir jau apmokyta daugiau kaip 10 tūkst. šalies moksleivių.
Akcijos „Palydėk vaiką į mokyklą" specialisto patarimai
Kodėl svarbu palydėti vaiką į mokyklą pėsčiomis?
Visų pirma, būtina paruošti vaiką savarankiškam keliui į mokyklą, išmokyti ir įsitikinti, kad vaikas į mokyklą keliaus saugiai. Nėra apibrėžta, kada vaikas gali pradėti vaikščioti savarankiškai - tai priklauso nuo jūsų ir vaiko susitarimo, tiek vaikas, tiek jūs pats turite būti tam pasiruošę. Lydėti vaiką į mokyklą pėsčiomis - užtikrinti jo saugumą ateityje.
Vaikai, vežami į mokyklą automobiliu, nesugeba tinkamai suvokti eismo ir jo keliamų grėsmių. Tokie vaikai yra labiau pažeidžiami kai pradeda į mokyklą keliauti savarankiškai.
Vaikai pasaulį suvokia kitaip nei suaugusieji. Todėl jie turi būti išmokomi, kaip elgtis gatvėje, įvertinti greitį ir atstumą tarp savęs ir transporto priemonių. Vaikai nesuvokia realios grėsmės - jie neskiria lėtai važiuojančios didelės mašinos ir greitai važiuojančio mažo automobilio grėsmių - didžioji jiems atrodo pavojingesnė.
Vaikai mato tik du trečdalius to, ką mato suaugusieji. Jie negeba atskirti, iš kur sklinda garsas, eismo triukšmas ir sirenos juos blaško, painioja.
Daugumai vaikų iki 6 metų trūksta baimės jausmo, sugebėjimo pajusti pavojų, dažnai realybę jie painioja su fantazijomis ir ne visuomet supranta, kad susidūrus su automobiliu, galima rimtai susižeisti ar net žūti. Vaikai dažnai nenustygsta vietoje, lengvai išsiblaško.
Jie sutelkia dėmesį į visai kitus dalykus ir dažnai nepastebi besikeičiančių šviesoforo signalų ar į juos artėjančių automobilių. Dauguma mažų vaikų nesuvokia loginės įvykių sekos.Vaikai įsitikinę, kad jais visuomet pasirūpins suaugusieji. Jie įsivaizduoja, kad jei jie mato automobilio vairuotoją, ir jis privalo juos matyti.Vaikai nesuvokia, kad mašinos negali sustoti taip pat greitai kaip pėstieji.
Kaip išmokyti vaiką keliauti į mokyklą savarankiškai?
Lydėdami vaiką į mokyklą, leiskite jam pačiam, savo nuožiūra, pereiti gatvę. Įvertinkite, kaip jis tai daro, paklauskite, ką jis žino apie gatvės perėjimą, bendravimą su nepažįstamaisiais ir keliuose kylančias grėsmes. Jokiu būdu nepamokslaukite - pasitelkite dialogą, diskusiją.
Eidami į mokyklą ar iš mokyklos, leiskite vaikui rodyti kelią. Po truputį galite leisti vaikui eiti priekyje jūsų ir taip pratinti jį prie savarankiškumo.Diskutuokite su vaiku, aptrakite ne tik pavojus ir taisykles, bet ir vaiko atsakomybes - informuokite vaiką, ko jūs iš jo tikitės kelyje į mokyklą ir iš jos, pagirkite, kai vaikas elgiasi tinkamai.Galima pradėti nuo savarankiško vaikščiojimo iš mokyklos namo. Taip jūs galėsite patys pasitikti vaiką ir būsite tikri, kad jis laimingai parvyko.
Išleidę vaiką vieną į mokyklą, nebijokite jo „pasekti" - ne todėl, kad juo nepasitikite, o dėl jūsų pačių ramybės, kad įsitikintumėte, jog viskas gerai. Žinoma, prieš tai vaiką būtinai apie tai informuokite. Paaiškinkite vaikui, kad jis nebūtinai į mokyklą visada vaikščios savarankiškai - situacija gali pasikeisti. Taip gali nutikti ne tik dėl netinkamo vaiko elgesio, bet ir dėl nenumatytų aplinkybių - pavyzdžiui, kelio darbų ar kitų naujų kelyje atsiradusių pavojų. Eiti į mokyklą savarankiškai nebūtinai reiškia eiti vienam. Galbūt vaikas galėtų keliauti kartu su šalia gyvenančiais draugais. Tokiu atveju sutarkite ir suderinkite taisykles su kitų vaikų tėvais ir būkite tikri, kad visi jų laikysitės.
Yra ir kitų priežasčių, dėl ko verta į mokyklą keliauti pėsčiomis:
Neilgus atstumus nuo namų iki mokyklos ir atgal automobiliais važiuojantys tėvai ne tik rodo netinkamą pavyzdį vaikams, bet ir dažnai stringa eismo kamščiuose, ieško vietos pastatyti mašinai - dažnai tai užtrunka ilgiau nei tas pats kelias pėsčiomis.
Neilgus atstumus nuo namų iki mokyklos vairuojantys tėvai sudaro didelį procentą eismo kamščių metu - prisideda prie triukšmo, aplinkos užterštumo ir grūsčių. Be to, kelia papildomą pavojų pėstiesiems, ypač vaikams. Keliaudami pėsčiomis vaikai geriau susipažįsta su aplinka ir tampa tvirtesne bendruomenės dalimi.Keliavimas į mokyklą pėsčiomis skatina fizinį aktyvumą.