Valdas Adamkus tokį Rusijos kolegos pareiškimą vadina nesuprantamu,
pranešė prezidento spaudos tarnyba.
„Sunku suprasti Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, kuris savo kalboje
prieštarauja pats sau. Prezidentas kalba apie norą drauge veikti prieš
bendras grėsmes ir siunčia savo raketas į Kaliningradą JAV priešraketinės
gynybos sistemai neutralizuoti“, - pranešime cituojamas šalies vadovas.
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad JAV priešraketinės gynybos sistema nėra
nukreipta prieš Rusiją.
„Ši JAV sistema yra nukreipta ne prieš Rusiją, o prieš galimus išpuolius
iš nedraugiškų šalių, kuriose prieglobstį randa teroristai. Rusija tai gerai
žino. Kyla klausimas: „Prieš ką siekia veikti Rusijos Prezidentas“ Aišku
viena - kovos su terorizmu Kaliningrado raketos tikrai nesustiprins“, - sakė
V.Adamkus.
D.Medvedevas trečiadienį pareiškė, jog Rusija Kaliningrado srityje,
besiribojančioje su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, dislokuos artimojo
nuotolio raketų sistemas „Iskander“, jos esą turi atsverti JAV
priešraketinės gynybos planus.
Rusijos vadovas pabrėžė, kad „šios priemonės - priverstinės“. Jis
nenurodė, kiek raketų bus dislokuota ir ar jos bus apginkluotos
branduolinėmis galvutėmis bei pridūrė, kad iš Kaliningrado srities
teritorijos taip pat bus vykdomas radioelektroninis JAV priešraketinės
gynybos objektų slopinimas.
Rugpjūčio 15 dieną JAV ir Lenkija pasirašė preliminarią sutartį dėl PRG
skydo elementų dislokavimo Lenkijoje. Kiek anksčiau buvo pasirašyta
analogiška sutartis su Čekija.
Vašingtonas planuoja 2011-2013 metais Lenkijoje dislokuoti 10 raketų
gaudytuvų, o kaimyninėje Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį. Šie
objektai papildys jau veikiančią PRG skydo sistemą, kurios elementai įrengti
JAV, Grenlandijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pasak Vašingtono, PRG skydas,
kurio sukūrimui šiemet pritarė visos 26 NATO šalys, yra skirtas apsisaugoti
nuo „piktadarių valstybių“, ypač Irano, galimų raketų atakų.
Po sutarties pasirašymo Rusijos atstovai prabilo, kad Rusija pirmą kartą
po šaltojo karo svarsto galimybę savo Baltijos laivyne dislokuoti ginklus su
branduolinėmis kovinėmis galvutėmis. Maskva taip pat informavo Lenkiją, kad,
davus leidimą amerikiečiams jos teritorijoje dislokuoti priešraketinės
gynybos skydo elementus, jai gali iškilti branduolinės atakos pavojus.
Tuo tarpu konservatorių siūloma kandidatė į krašto
apsaugos ministres Rasa Juknevičienė įsitikinusi, jog, Rusijai įgyvendinus
ketinimus Kaliningrade dislokuoti artimojo nuotolio raketas, NATO turėtų
skirti ypatingą dėmesį šiam regionui.
„Jeigu Rusija taip iš tiesų elgsis, tai dar vienas ženklas, kad Lietuva
su savo kaimynais turi labai rimtai žiūrėti į krašto gynybą, ir svarbiausias
dalykas, kad NATO šitai teritorijai skirtų ypatingą dėmesį ir kad žmonės
jaustųsi ramūs čia gyvendami“, - BNS Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo
pareiškimus komentavo R.Juknevičienė.
Rusijos prezidentas D.Medvedevas trečiadienį pareiškė, kad Rusija
Kaliningrado srityje, besiribojančioje su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva,
dislokuos artimojo nuotolio raketų sistemas „Iskander“, kurios turi atsverti
JAV priešraketinės gynybos planus.
„Kaliningrado regione bus dislokuotos raketų sistemos „Iskander“,
priešraketinės gynybos sistemai neutralizuoti“, - sakė jis skaitydamas
pranešimą Federaliniam Susirinkimui.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerijai pretenduojanti vadovauti
R.Juknevičienė mano, jog tikrieji Rusijos motyvai - kitokie, nei įvardijami.
„Nemanau, kad tai (JAV priešraketinės gynybos skydas - BNS) yra
priežastis, nes Lenkijoj, Čekijoj dislokuojama priešraketinė gynyba nėra
puolamoji, ji nėra nukreipta prieš Rusiją, ji skirta tam, kad būtų atmušamos
tolimojo nuotolio raketos, dislokuotos toli nuo šių kraštų, tai yra Iranas,
Šiaurės Korėja, ir Rusija yra pakviesta dalyvauti kartu, stebėti ir būti
proceso dalyve“, - sakė R.Juknevičienė.
Aukšto lygio JAV ir Rusijos derybos dėl PRG skydo plėtros baigėsi
nepasiekus kompromiso.
Tačiau svarstyti, kokie, jos vertinimu, tikrieji Rusijos motyvai,
nesiėmė: „Sunku pasakyti. Matyt, tai nėra nauja, tam buvo ruošiamasi, nes
Rusija pasitraukė iš Įprastinės ginkluotės sutarties visai neseniai, o
dislokavimas susijęs su tarptautiniais įsipareigojimais. Pasitraukusi iš
sutarties Rusija pasirengė šitam žingsniui“.
2007 metais tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino
Vakarų sąjungininkes nevykdant Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties ir
paskelbė Rusijos moratoriumą šiai sutarčiai.
JAV planuoja pastatyti radiolokatorių bazę Čekijoje ir dislokuoti raketų
gaudytuvus Lenkijoje, siekdamos apsisaugoti nuo „piktadarių valstybių“,
tokių kaip Iranas, raketų atakų.
Rusija pareiškė, kad toks pavojus neegzistuoja, o JAV planai dislokuoti
Europoje priešraketinės gynybos skydo elementus kelia tiesioginę grėsmę jos
saugumui.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija apgailestauja iki šiol nesulaukusi Maskvos
atsako į pasitikėjimą ir karinį skaidrumą stiprinančius Vilniaus
pasiūlymus.
„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuva ne kartą yra siūliusi Rusijai įvairių
pasitikėjimą ir karinį skaidrumą, taip pat ir Karaliaučiaus srityje,
stiprinančių priemonių. Gaila, atsako į šiuos konstruktyvius Vilniaus
siūlymus kol kas nesulaukėme“, - BNS trečiadienį sakė URM Informacijos ir
viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė.
D.Medvedevas trečiadienį pareiškė, jog Rusija Kaliningrado srityje,
besiribojančioje su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, dislokuos artimojo
nuotolio raketų sistemas „Iskander“, jos esą turi atsverti JAV
priešraketinės gynybos planus.
Tačiau pasak Lietuvos URM atstovės, „PRG tema buvo plačiai diskutuojama
NATO-Rusijos taryboje ir Rusijai buvo pateikti visi galimi atsakymai bei
užtikrinimai, jog kuriama PRG sistema nekelia grėsmės Rusijai“.