Už šį projektą buvo 41 Seimo narys, 2 - prieš ir 50 balsuodami susilaikė.
Pagal konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės rengtą Baudžiamojo
kodekso (BK) pataisos projektą, „tas, kas viešai žodžiu ar raštu pritarė
Sovietų sąjungos ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą,
ją teisino, menkino ar neigė, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
„Čia arti politinio persekiojimo. Turėsime politinių kalinių, - balsuoti
prieš projektą parlamentarus ragino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų frakcijai priklausantis Kęstutis Čilinskas. - Bus galima traukti
baudžiamojon atsakomybėn už nuomonę, mintį.“
Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ši pataisa turėjo būti žingsnis
siekiant, kad sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos
(ES) teisinį reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su
rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekia, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta
valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido
nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos,
genocido, karo nusikaltimai.
„Apgailėtinas Seimo žingsnis, griaunantis Lietuvos užsienio politikos
pagrindus, paniekinantis žmonių, nukentėjusių nuo nacių ir sovietų
okupacijų, orumą, silpninantis Lietuvos pozicijas, siekiant, kad ES vienodai
įvertintų nacių ir sovietų nusikaltimus“, - parlamentarų sprendimą BNS
įvertino tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas.
Anot jo, ES pareigūnai ne kartą baksnojo Lietuvai, kad ji nori išplėsti
Pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, o pati savo teisės
aktuose nenumato baudžiamosios atsakomybės už tai.
D.Žalimo teigimu, dabar Lietuvoje net holokausto neigimas nėra
baudžiamas. „Tai savo ruožtu skatina ksenofobiją ir rasizmą“, - pabrėžė
jis.
Ketvirtadienį Seimo nepriimtos BK pataisos taip pat numatė baudžiamąją
atsakomybę tiems, „kas viešai žodžiu ar raštu pritarė Lietuvos Respublikos
ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos
ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems
nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba juos teisino, menkino
ar neigė“.
Už tai siūlyta bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų
metų.
Seimo pirmininko Česlovo Juršėno teigimu, prie šių BK pataisų projekto
grįžti galės jau tik naujas Seimas.
Pagal Seimo Statutą jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo
stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6
mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.