Jis žavėjosi J.McCainu, tačiau mano, kad ir B.Obamos pergalė pasaulio aukštyn kojom neapvers: „B.Obama nėra tipiškas atsargusis demokratas. Jis yra giliai tikintis žmogus, kuriam vertybės labai svarbios“.
lrytas.lt pokalbis su viešųjų ryšių konsultantu M.Katkumi – apie tai, kas į valdžią atvedė B.Obamą ir ką pokyčiai Amerikoje reiškia Lietuvai.
***
– Ar Amerikos prezidento rinkimų balsavimo rezultatai jus nustebino?
– Ne. Buvo akivaizdu, kad respublikonas Johnas McCainas prezidentu gali tapti tik per stebuklą. Nuosprendžiu jam tapo finansinė krizė. Jei prieš krizę kandidatų galimybės buvo apylygės su nedideliu B.Obamos pranašumu, tai po krizės tapo akivaizdu, kad respublikonų dienos suskaičiuotos.
Daug žmonių dėl krizės kaltino prezidento George'o W.Busho administraciją, piktinosi respublikonų pataikavimu stambiajam verslui. Tiesa, J.McCainas bandė parodyti esąs kitoks respublikonas. Kai prasidėjo bankų griūtys, jis netgi paskelbė, kad stabdo savo rinkimų kampaniją ir bėga spręsti finansų krizės. Tačiau tas nesuveikė.
B.Obamai tereikėjo būti tradiciniu demokratu. Jis jau kur kas mažiau kalbėjo apie tai, kas jam lėmė pergalę rinkimų pradžioje – apie viltį ir pokyčius. Jo žinutė buvo: ateikite balsuoti, nes J.McCainas ir George'as W.Bushas yra tas pats, atkeršykite tiems niekšams.
– O kaip vertinate J.McCainą lydėjusią Sarah Palin? Tai buvo respublikono pranašumas ar klaida?
– Manau, kad tai neturėjo jokios įtakos amerikiečių prezidento pasirinkimui. Nemanau, kad S.Palin pasirinkimas buvo klaida, nors demokratų komentatoriai daug kalbėjo, kad ji yra nepatyrusi politikė. S.Palin išsklaidė respublikonus tradiciškai remiančių rinkėjų abejones. Jei ne finansų krizė, ji galėjo tapti vienu J.McCaino pergalės kalvių.
– Ką reiškia, kad Amerikoje laimėjo juodaodis? Ar tai rodo, kad Amerikos visuomenė pasikeitė ir ne tokia opi yra rasizmo problema?
– Manau, kad niekas ir anksčiau neabejojo, kad Amerikoje gali laimėti juodaodis. Amerikos santykis su rasizmu panašus kaip Vokietijos - su nacizmu. Panašu, kad dabar jau atėjo laikotarpis, kai odos spalva nėra lemiamas veiksnys. Beje, daugelis apžvalgininkų pastebi, kad pats B.Obama niekuomet „nespekuliavo“ savo odos spalva.
Jei žvelgtume į prezidento rinkimų kampanijos pradžią, tai Bilas Clintonas nusipelnė visuotinio demokratų pasmerkimo, kai jis bandė „nurašyti“ gerą B.Obamos pasirodymą Pietų Karolinos valstijoje, teigdamas, kad žmonės ten visada palaiko juodaodžius. B.Clintoną apkaltino rasizmu ir jis netgi kurį laiką pasitraukė iš žmonos rinkimų kampanijos.
Svarbu paminėti, kad didžiausia mažuma Amerikoje yra ne juodaodžiai. Daugiausia yra lotynų amerikiečių, vadinamųjų ispanikų. Vienas iš demokratės H.Clinton argumentų, kodėl ji, o ne B.Obama labiau tiktų kovoti su respublikonu J.McCainu, buvo tas, kad ispanikai balsuos už ją. Iš tikrųjų – ispanikai ją labai palaikė.
Tradiciškai lotynų amerikiečiai nebalsuoja už juodaodžius politikus, o juodaodžiai – už lotynų amerikiečius. Tačiau šįkart dauguma ispanikų balsavo – bent jau planavo balsuoti už B.Obamą. Demokratą palaikė ir Hillary rėmėjos moterys.
– Kokie buvo J.McCaino privalumai? Kodėl respublikonai manė, kad būtent šis kandidatas gali sėkmingiausiai kovoti?
– Respublikonams J.McCainas buvo tarsi gelbėjimosi ratas. Įdomi jo gyvenimo istorija, jis turi reputaciją žmogaus, kuris kalba tai, ką galvoja. Jis yra įvairiose srityse patirties turintis talentingas politikas.
Kitomis aplinkybėmis jis būtų buvęs labai stiprus kandidatas. Ir dabar iš jo pasirodymo aišku, kad jis turi neeilinių gabumų, nes netgi tokiomis pragariškomis aplinkybėmis gebėjo atgaivinti respublikonų viltį laimėti. George'as W.Bushas – vienas nepopuliariausių prezidentų Amerikos istorijoje. Valdančioji partija daug ką žadėjo ir daug ko neištesėjo, įsivėlė į nepopuliarų ir daug kainuojantį karą, nevykusiai reagavo į kilusias gamtos katastrofas, o dar užgriuvo finansų krizė.
– Kokią įtaką pasikeitimai Amerikos valdžioje turės Lietuvai? Yra bauginančių, kad jis bus naudingas Rusijai.
– Nesu profesionalas politologas, todėl, kaip viešųjų ryšių specialistas, galiu kalbėti tik apie ženklus, kurie pasirodė rinkimų kampanijos metu.
Stebėjau šią rinkimų kampaniją nuo praėjusio rudens. Lietuvos vardas per kandidatų debatus buvo minimas – tai reiškia, kad jiems Baltijos valstybės nėra nesvarbios. Antra, po įvykių Gruzijoje abu kandidatai pažadėjo laikytis griežtos politikos Rusijos atžvilgiu.
J.McCainas buvo griežtesnis – tai žmogus, kuris visą gyvenimą kovojo su blogio imperija – taip SSRS pavadino prezidentas Ronaldas Reaganas. Jis nemato didelio skirtumo tarp putininės ir brežnevinės Rusijos. Tačiau B.Obamai patarinėja garsusis politologas Zbigniewas Brzezinskis.
B.Obama nėra tipiškas atsargusis demokratas. Jis yra giliai tikintis žmogus, kuriam vertybės labai svarbios. Po George'o W.Busho pergalės demokratai suprato, kad reikia rinkti žmones, kurie būtų patrauklūs ne tik tradiciniams rinkėjams, bet ir vadinamiesiems „vertybiniams“ rinkėjams, kurie nori kandidatą matyti kaip herojų, kelrodę žvaigždę, autoritetą ir moraliniu požiūriu.
– B.Obama žadėjo pokyčių. Ar galima tikėtis, kad tie pokyčiai bus radikalūs?
– Tai, ko pasaulis tikisi iš B.Obamos, geriausiai apibūdino Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis – neva B.Obama, tapęs prezidentu, bus kaip Amerikos Gorbačiovas. Neva jis sugriaus Amerikos pasaulinį statusą ir pradės didžiules reformas.
Manau, kad to nebus. B.Obamos balsavimų istorija rodo, kad jis paprastai niekada neprieštaraudavo partijos pozicijai. Jis iškilo elgdamasis tradiciškai.
Rinkimų kampanijos metu jis žadėjo ganėtinai radikalią sveikatos apsaugos sistemos reformą, tam tikrus mokesčių sistemos pakeitimus – pavyzdžiui, pakeisti respublikonų suteiktas lengvatas didžiajam verslui.
Nepanašu, kad B.Obamos išrinkimas pagreitins JAV armijos išvedimą iš Irako. Jis aiškino, kad daugiau koncentruoti dėmesį reikia ne į Iraką, bet į Afganistaną, bet tą dabar jau visi supranta. Aš manau, kad politika, kurią vykdys naujasis JAV prezidentas, bus stebėtinai panaši į bet kurio kito buvusio valstijų prezidento politiką. Na, galbūt jis bus panašesnis į Bilą Clintoną, o ne į George'ą W.Bushą, tačiau tikrai nekels revoliucijos, kuri apvers Ameriką aukštyn kojomis.
Tiesa, Amerika dabar turi daug naujų galimybių. Atsiranda galimybė siekti taikos Palestinoje, pagerinti įvaizdį Europoje.