Šio vizito reikšmė ne vien tik simbolinė. Lenkijos lietuviai pamaldų gimtąja kalba atnašavimą visuomet laikė svarbiu tautinės tapatybės išlaikymo garantu. Kardinolas J. A. Bačkis šv. Mišias laikys Smalėnų, Punsko ir Seinų bažnyčiose, aplankys “Lietuvių namus” Seinuose bei Lietuvių kultūros namus Punske. Numatytas taip pat susitikimas su Elko vyskupu J. Mazuur, susitikimai su parapijiečiais, lietuviškų draugijų, švietimo bei kultūros įstaigų bendruomenėmis.
Lenkijos lietuvių bendruomenės nuomone – tai istorinis įvykis. Taip aukšto rango Bažnyčios hierarcho apsilankymas reiškia didelį visos lietuvių bendruomenės Lenkijoje įvertinimą, pripažinimą, kad čia dar išlikęs gyvas tikėjimas, autentiškos lietuviškos religinės ir tautinės tradicijos. Visą vizito programą galite skaityti punskas.pl
Seinų krašto reikšmė lietuvių kultūrai ir švietimui visų pirma susijusi su Seinų vyskupijos (1818-1920) bei Seinų kunigų seminarijos (1826-1920) veikla. Seinuose dirbo ir mokėsi tokios iškilios asmenybės kaip vysk. A. Baranauskas, V. Kudirka, V. Mykolaitis-Putinas, vysk. P. Būčys, prelatas M. Krupavičius ir kt.
Seinų kunigų seminarijos auklėtiniai dirbo ne tik Lenkijoje ir Lietuvoje, bet taip pat plačiai pasklido po visą pasaulį - ten kur įvairiais istorijos laikotarpiais susitelkė lietuviai - steigė lietuviškas parapijas, švietimo ir kultūros draugijas.
Įvykus sovietinei Lietuvos okupacijai bei prasidėjus Katalikų Bažnyčios suvaržymams Lietuvoje tiesioginiai kontaktai su Lietuvos dvasininkija nutrūko. Liaudies Lenkijos laikais Seinų lietuviai neteko galimybės melstis gimtąja kalba. Nuo 1946 m. lietuviškos pamaldas Seinuose buvo panaikintos.
Jos vėl pradėtos laikyti tik 1983 m. Tačiau, Seinų kraštas dažnai susilaukdavo paramos ir užtarimo iš išeivijoje dirbusių lietuvių dvasiškių. Dažnai juos aplankydavo pasaulio lietuvių sielovada besirūpinantis vysk. P. Baltakis bei prelatas E. Putrimas, nuolat rėmė Vatikane dirbantys kunigai – prelatas L. Tulaba, msgr V Kazlauskas ir kiti.
Seinų krašte šiuo metu gyvena apie 10 tūkst. lietuvių. Absoliuti dauguma jų laiko save katalikais.