Ir šių metų birželį Kuršėnuose pradėtas statyti 912 vietų gyvulininkystės kompleksas, kurio sąmatos vertė – 15 mln. Lt.
Kaip ir kodėl ryžtasi tokiam drąsiam žingsniui?
Bendrovės vadovas V. P. Zovė teigia, jog viskas gerai permąstyta ir apgalvota.
Kuršėnų ŽŪB (įkurta 1992 m. liepą) – viena perspektyviausių bendrovių ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir Lietuvoje. Ji dirba 3 571 ha žemės (nuosavos turi 1000 ha), augina grūdines kultūras, rapsus, cukrinius runkelius, kukurūzus. Žemei dirbti, derliui nuimti turi įsigiję galingą techniką – 20 įvairių firmų traktorių, 4 grūdų kombainus, kitokių kombainų ir agregatų. Bendrovė laiko 1 660 galvijų, iš jų 803 – melžiamos karvės. Kasmet parduoda daugiau kaip 5 tūkst. t pieno (pieno kvota – 5012 t). Iš karvės per metus primelžia 7277 kg pieno.
Ūkyje per javapjūtę dirba 140 darbininkų, o piendaves melžia 22 melžėjos, gyvulininkystės sektoriuje iš viso dirba 40 darbuotojų. Vidutinė bendrovės darbininkų ir specialistų mėnesio alga – 1500 Lt.
Bendrovės pajininkai ir darbuotojai džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti darbo vietas, mat prieš trejus metus vienam Šiaulių r. verslininkui, tada buvusiam garsiam politikui nepasisekė įgyvendinti plačių užmojų – supirkti pajus ir tapti bendrovės savininku.
Paskata kurti verslo planą, statyti karvių kompleksą ir teikti paraišką finansinei paramai gauti buvo visai normali - juk prieš metus pieno sektoriuje buvusi gera situacija, kai už litrą pieno supirkėjai bendrovei mokėjo po 1,05 Lt. Iš pieno bendrovė anksčiau gaudavo didžiąją dalį pajamų. Tad praėjusių metų žiemą greitai parengė projektą „Gyvulininkystės ūkio modernizavimas“, kurį pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Būsimos fermos įrengimams, pieno šaldytuvams, gardams, srutų siurbliams ir kt. įrangai įsigyti tikimasi gauti 200 tūkst. EUR finansinę paramą.
Gyvulininkystės komplekso statybos darbus atlieka konkursą laimėjusi UAB „Arauša“ iš Kauno. Pagrindinis tiekėjas – AB „Lytagra“. Viena vieta karvei kainuos 16 tūkst. Lt. Bendrovė statyboms tik dalį lėšų turėjo susitaupiusi, reikėjo iš banko imti 6 mln. Lt kreditą.
Investicijos labai didelės
„Bet planuojame ir viliamės, kad kompleksas atsipirks per 8-10 metų, tam, be abejo, lemiamos įtakos turės parduodamo pieno ir grūdų kaina, - aiškina bendrovės vadovas. - Perdirbėjai žemdirbius skriaudžia, vos ne per pusę sumažino žaliavinio pieno supirkimo kainą. Mes už litrą pieno šiemet tegauname po 75 ct, labai dideli nuostoliai bendrovei, nes pieno savikaina padidėjo, vienam litrui pieno pagaminti reikia vieno lito sąnaudų.
„Be abejo, mes rizikuojame, - sako bendrovės vadovas V. P. Zovė. - Visi mus gąsdina, šiurpina! Ir mes gerai suvokiame, kad dabar statyboms nepalankus metas, bet privalome tęsti pradėtus darbus, esame tvirtais saitais susiję su žeme, į ūkį investavome milijonus litų, todėl turime būti tvirti, ryžtingi ir drąsūs, kad kiti nesumindytų, - kalbėjo atkaklusis bendrovės vadovas V. P. Zovė. – Galvijų kaimelis Šilėnuose užims 13 ha teritoriją, netoli nuo prieš dešimtmetį statytų trijų karvių fermų puikuosis naujasis gyvulininkystės kompleksas, vienoje vietoje - ir melžiamos karvės, ir telyčios. Veršidę įrengsime rekonstruotame tvarte. Jeigu bus palankios aplinkybės, jeigu supirkėjai mokės realią kainą už pieną ir grūdus, planuojame antrąją fermą pastatyti 2009 m. Mūsų siekis – iš karvės per metus primelžti 8 tūkst. kg pieno.
Įkurtuvės jau čia pat!
Būsimajame galvijų kaimelyje Šilėnuose šiuo metu išsijuosę pluša statybininkai. Pirmoji didžiulė ferma (108 m ilgio ir 32 m pločio) bus baigta statyti ir atiduota eksploatuoti šių metų pabaigoje. Pagal projektą fermoje numatytos 456 vietos karvėms, tačiau piendavių bus galima laikyti ir daugiau, aiškino bendrovės vadovas. Karvės bus laikomos palaidos, patalpa – šaltojo tipo, langai neįstiklinti, žiemą ant langų bus kabinamos specialios žaliuzės, o vasarą – žali tinkleliai nuo uodų. Fermoje bus įdiegta kompiuterinė sistema, kiekviena karvė ant kaklo turės specialų daviklį, bus įrengtos dvi melžimo aikštelės po 24 vietas.
Darbuotojams bus skirtos šiuolaikiškai įrengtos buities patalpos, dušo kabinos, poilsio kambarys, specialistams – patogūs ir jaukūs darbo kabinetai. Komplekse dirbs keturios melžėjos, viena aptarnaus 200 karvių. Pienui laikyti – du šaldytuvai, vieno talpa – 12 t. Karvėms bus įrengti gultai, pakloti specialūs guminiai kilimėliai, taip pat guminiai kilimėliai bus pakloti ir ant takų, kad piendavės, eidamos į melžimo aikštelę, nesusižalotų nagų. Bus įrengti du srutų rezervuarai, vieno talpa – 4 210 t, didžiulė silosinė, į kurią tilps 7 tūkst. t siloso.
Statybos darbų vadovas Juozas Velička „ŪP“ sakė, jog Kuršėnų ŽŪB karvių ferma bus viena moderniausių visoje Europoje. „Plušame labai sparčiai, nereikia nei mūryti, nei tinkuoti, darbas be šlapių procesų, konkstrukcijos – surenkamosios, sienos – iš plokščių, - kalbėjo darbų vadovas J. Velička. - Kolonos, kurios laiko visą apkrovą, plonos, lengvos, tik 13 cm pločio, todėl patalpoje erdvu, šviesu.“
Šiaulių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras, apžiūrėdamas statomą modernią melžiamų karvių fermą, negailėjo gerų žodžių bendrovės vadovui V. P. Zovei: „Tai geriausias pavyzdys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kaip galima pažangiai ūkininkauti ir nelengvais žemės ūkiui metais. Visi dejuoja, skundžiasi, kaip reikės išgyventi, o Kuršėnų ŽŪB ir jos vadovas V. P. Zovė dumia tik pirmyn. Kai ūkiui vadovauja sumanus žmogus, jam padeda geri specialistai ir kiti darbuotojai, tada nesunkiai galima įgyvendinti visus sumanymus, kurtoji ūkio vizija tampa realybe. Palinkėčiau visiems žemdirbiams tokio atkaklumo, sunkumai ir krizės įveikiamos tik dirbant sutelktai.“
Autorės nuotrauka