Pokyčiai ministerijoje
Nepanoręs būti įvardytu, vienas politinio pasitikėjimo tarnautojas pasiguodė, kad teks atsistatydinti. Jo manymu, tai nieko naujo, tačiau jį stebina kai kurių kolegų elgesys. „Jie leidžia suprasti, kad esi nurašytas žmogus. Dar daugiau. Kai kurie mano kolegos jau net nebeatsiliepia, pamatę mano skambutį“, – sakė ministerijos darbuotojas.
Tuo tarpu ministerijos vadovybė ramiai dirba savo darbą ir apie postų keitimo metą dar nemąsto. Tad pokyčių Žemės ūkio ministerijoje ne tiek ir daug. Atsistatydino viceministrė Virginija Žoštautienė. Buvusi politinio pasitikėjimo valdininkė tapo ministerijos sekretore.
„Aš tiesiog grįžau į valstybės tarnybą, kurioje dirbu nuo 1994-ųjų, pradėjusi dirbti specialiste. Vėliau, 1997 m., laimėjau konkursą ir buvau paskirta skyriaus vedėja. Pradėjusi dirbti viceministre niekada neslėpiau noro pasibaigus kadencijai grįžti į valstybės tarnybą. Taigi dabar pasinaudojau valstybės tarnybos įstatymo suteikta teise ir susigrąžinau valstybės tarnautojos statusą. Tuo labiau kad ir dirbdama viceministre dirbau ne vien šiai pareigybei priklausantį darbą. Visada stengiausi vadovautis supratimu, ko reikia Lietuvos kaimui ir jo pažangai. Manau, kad turėdama patirtį ir kompetenciją, tikrai galėčiau sąžiningai dirbti šiose pareigose“, – sakė viceministrė V. Žoštautienė.
Kaip geriausiai išmanančią Europos reikalus ir sektoriaus problematiką, ministrė Kazimiera Prunskienė apibūdino savo pavaduotoją. „Ji buvo trejetuke žmonių, kurie geriausiai išmanė Europos Sąjungos direktyvas ir sektoriaus problemas. Man patiko jos darbštumas ir išmintis, todėl ir pasirinkau ją savo viceministre. Būtų didelė žala ir nuostolis, jeigu tokie žmonės dėl politinių motyvų būtų nušalinti“, – teigė ministrė.
Ne visi demonstravo lojalumą
Šiandien mėginantys pavaizduoti K. Prunskienę, kaip „kietos“ rankos politikę, turėtų nusivilti. Ne visa jos komanda priklausė Valstiečių liaudininkų sąjungai (LVLS). „Net gerai nežinau, kokios partijos nariai buvo ministerijos sekretoriai Vytautas Grušauskas ar Dalia Miniataitė. Tiesiog sau neleidau tuo domėtis. Man patiko, pavyzdžiui, kad D. Miniataitė buvo puiki specialistė ir gerai dirbanti sekretorė. Ministerijoje tikrai nebuvo sindromo, kad, norint būti pareigūnu, privaloma priklausyti valstiečių liaudininkų partijai“, – pasakojo ministrė.
Geru žodžiu ji paminėjo ir ministerijos valstybės sekretorių Vidmantą Kanopą. „Reto darbštumo ir išminties žmogus“, – apibūdino ministrė pareigūną. Pakalbintas V. Kanopa tikino, kad dėl savo posto visai nedreba. „Kaip likimas lems, taip ir bus. Kol kas dirbu savo darbą ramiai. Esu karjeros tarnautojas, tad jokių dėlionių nedėlioju“, – sakė V. Kanopa.
„Dirbau sąžiningai ir atsakingai. Ir dabar taip dirbu. Pasikeis valdžia, taip ir turi būti, vadinasi, ji spręs, ar aš būsiu reikalingas. Tai ne mano problema, o būsimos valdžios“, – komentavo situaciją ministerijos sekretorius Kazys Sivickis.
Ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius demonstravo išlaikytą ramybę. Jis sakė, kad laukia naujų pokyčių ir naujų idėjų, o kol kas vykdo numatytas programas kaip specialistas ekspertas. „Nejaučiu siaučiant jokių naujų vėjų. Kas bus, netrukus pamatysime. Nenorėčiau komentuoti, kokiai partijai priklausiau“, – mėgino pabėgti nuo atsakymo LVLS narys G. Radzevičius.
Paklaustas, ar nebijo, jog bus atliktas auditas dėl prekės ženklo „AgroBalt“ pirkimo, ministerijos sekretorius atsakė, kad tai buvo kolektyvinis sprendimas. „Mūsų socialiniai partneriai ne prašė, o reikalavo, kad jiems būtų suteikta teisė rengti parodas. Ir manau, kad mūsų socialiniai partneriai – Žemės ūkio universitetas – tai atliks geriau nei vokiečiai“, – aiškino G. Radzevičius.
Įtampos metas
Ministerijos sekretorius V. Grušauskas teigė dirbantis normaliai, nors permainų įtampą ir jaučia. „Permainos valdymo institucijose visada sukelia įtampos metą. Juk kiekvienas pradeda galvoti, ar tu būsi reikalingas, ar ne. Nemanau, kad partiškumas būnant ministerijos sekretoriumi vaidino didelį vaidmenį. Dirbau, kaip sugebėjau. Mūsų vykdomą politiką formavo Vyriausybė, o mes savo ruožtu vykdėme jos valią. Mus, valdininkus, gina įstatymai. Tad labai lengvai iš darbo atleisti neįmanoma. Tačiau pats svarstau, kad svarbiausia darbe yra pasitikėjimas. Jeigu jo nebūtų, tada dirbti negali“, – sakė ministerijos sekretorius V. Grušauskas.
Paliekanti ministrės pareigas K. Prunskienė apie savo komandą su mažomis išimtimis atsiliepė itin teigiamai. Ji pirmiausia vertino darbštumą ir kompetenciją. Tad yra įsitikinusi, kad dauguma jos buvusios komandos galės sėkmingai darbuotis ir atėjus naujam ministrui. Nepeikė ministrė ir galimo naujojo ministro Kazio Starkevičiaus. „Galiu pajuokauti, kad visai negaila Kazimierai perleisti postą Kazimierui, nors jis skundų prirašė bei kritikos niekam negailėjo. Ateina dirbti žmogus ne iš dangaus nukritęs ir tai gerai“, – vertino galimą ŽŪM vadovą ministrė.
Kodėl išdavė kaimas
Pasak K. Prunskienės, jai neramu, kad naujos Vyriausybės sudėtyje ji matanti labai mažai kaimą ir agrarinį sektorių atstovaujančių žmonių. „Dabar vis sau užduodu klausimą, kodėl mus išdavė kaimas ir nepalaikė per šiuos rinkimus. Man tai labai skaudus klausimas. Žinomas ir atsakymas. Juk kai ėjome į rinkimus prieš ketverius metus, buvo kitokios sąlygos. Tada dar buvo Prezidento rinkimai ir aš buvau išėjusi į antrąjį turą. Po to sekę rinkimai buvo palankūs mums. Dabar buvau žemės ūkio ministrė, kuriai teko spręsti daug skaudžių problemų“, – atviravo K. Prunskienė.
Jos vadovaujamai ministerijai neteko grąžinti atgal į Europos fondus nė vieno lito. Lietu
va čia buvo bene vienintelė valstybė, nepatyrusi pinigų grąžinimo procedūros. „Mums kliuvusi atsakomybė nuo strategijos suformavimo iki priemonių įgyvendinimo buvo šventas reikalas. Tai vertino ir Europos Sąjungos komisarė, pagirdama mus už sėkmingus namų darbus“, – sakė K. Prunskienė. Todėl buvo skaudu patirti pralaimėjimą rinkimuose.
„Dabar pajuokausiu. Nepadarėme dviejų dalykų. Neatšaukėme klimato kaitos globaliniu mastu ir nesureguliavome rinkos kainų bei pačios rinkos. Tai ir buvo mūsų didžiosios klaidos“, – šyptelėjo ministrė. Kitaip tariant, valstiečiai liaudininkai nesiėmė populistinio žaidimo ir nemelavo žmonėms. „Dažnai ir premjero pusryčiai tapdavo neskanūs, kai leisdavau sau išsakyti savo poziciją bei ją apginti. Tik niekada nepasinaudojau galimybe garsiai išrėkti, kad mano patarimas tapo priimtas“, – pasakojo K. Prunskienė.
Pasak LVLS lyderės, ji nebuvo patenkinta rinkimų štabo darbu. (Štabui vadovavo Seimo narys Artūras Skardžius, perbėgęs iš Artūro Paulausko komandos.) „A. Skardžius buvo daugiau partijos frakcijos pasirinkimas. Gal ir mūsų klaida“, – pripažino K. Prunskienė.
Tačiau partijos vadovė nenorėjo pripažinti, kad neigiamą įtaką rinkimams turėjo ir partijos sąrašuose atsidūrę atsitiktiniai pakeleiviai, pabėgėliai iš kitų partijų.
„Neketinu užsidaryti kiaute ir nieko nedaryti. Žinau, jaučiu ir ketinu savo jėgas dabar skirti partijos reikalui. Padirbėsiu iš esmės ir manau, kad kituose rinkimuose būsime rimti konkurentai senbuvėms partijoms. Dar svajoju atsiduoti kūrybai, ketinu rašyti daug straipsnių, gal susigulės ir kokia knyga. Tikrai neketinu prapulti iš politikos žvaigždyno“, – „ŪP“ sakė K. Prunskienė.