Pažėrė šiurpių faktų
Vaikų globos įstaigų auklėtiniai nėra saugūs - ir čia jie patiria seksualinę prievartą.
Globos namuose klesti savotiški zonos įstatymai. Naujokai yra išbandomi fiziškai ir psichologiškai. Jeigu neatsilaiko, priskiriami silpnųjų, skriaudžiamųjų kastai.
Dar blogiau nutinka vaikams, jeigu globos įstaigoje pasklinda informacija apie jų anksčiau patirtą seksualinę prievartą šeimoje, iš aplinkinių ar visai nepažistamų asmenų.
Tokie vaikai globos namuose prievartaujami kitų auklėtinių. Dalis darbuotojų, nors ir žino, jog vaikas patiria seksualinę prievartą, nieko nedaro, kad jam padėtų.
Tokius šiurpius faktus su konkrečiais pavyzdžiais, tik neviešindama globos įstaigų pavadinimų, pateikė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, apsilankiusi Panevėžio apskrities viršininko administracijoje.
Gražus vaizdas - netikras
Kas iš tiesų vyksta vaikų globos įstaigose, atskleidė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos gegužės mėnesį inicijuota vaikų globos namų ir specialiojo ugdymo įstaigų auklėtinių bei darbuotojų anoniminė apklausa.
Tokia apklausa norėta išsiaiškinti seksualinio smurto paplitimą vaikų globos įstaigose.
Tarnybai tai pavyko padaryti visose apskrityse, išskyrus Panevėžio apskritį, kurioje yra keturi vaikų globos ir viena specialiojo ugdymo įstaiga. Čia dėl tarnybai neaiškių priežasčių apklausta tik truputį daugiau nei treč-dalis visų vaikų.
„Bendrame kontekste Panevėžio apskritis atrodo gražiai, bet, matyt, todėl, kad apklausoje dalyvavo nedidelis vaikų skaičius.
Taigi neturim aiškaus vaizdo apie tikrą situaciją. Šiuo atžvilgiu Panevėžio apskričiai - didelis minusas“, - teigė kontrolierė R.Šalaševičiūtė.
Trečdalis vaikų nukentėjo šeimoje
Pasak R.Šalaševičiūtės, atlikti tyrimą paskatino daugėjant skundų dėl globos įstaigose vaikų patiriamos seksualinės prievartos.
Keliuose skunduose buvo nurodyti konkretūs faktai, smurtautojų ir aukų pavardės.
Tačiau tarnybos iniciatyvą kažkodėl priešiškai sutiko dalis globos įstaigų darbuotojų ir Seimo narių. Kontrolierę mėginta apkaltinti psichologiniu vaikų teroru ir sužlugdyti apklausą.
Vis dėlto apklausa įvyko. Iš 5600 globos namų ir specialiojo ugdymo įstaigų auklėtinių anketas užpildė 3674 vaikai.
Apklausoje dalyvavo ir per 2000 įstaigų darbuotojų.
Iš daugiau kaip pusketvirto tūkstančio apklaustų vaikų 158 (iš jų penki - iš Panevėžio apskrities) nurodė patyrę seksualinę prievartą.
Daugiausia, net 58 vaikai, ją patyrė savo šeimoje, 53 - draugų namuose, pakeleivingoje mašinoje, miške ir panašiai.
Globos įstaigose seksualinės prievartos aukomis tapo 28, mokyklose nukentėjo 24 vaikai.
Panevėžio apskrities vaikų globos įstaigose yra 606 auklėtiniai.
Apklausoje dalyvavo tik 246 vaikai. Iš jų penki nurodė patyrę seksualinę prievartą.
Darbuotojai žino, bet tyli
R.Šalaševičiūtę šokiravo tai, kad vaikų globos įstaigose dirba nemažai abejingų, netgi vaikų nekenčiančių žmonių.
Iš apklausoje dalyvavusių 2187 darbuotojų 71 prisipažino žinojęs apie vaiko patiriamą seksualinį smurtą, bet nieko nesiėmęs.
58 darbuotojai teigė netikėję, kad gali vaikui padėti, 19 manė, kad imdamiesi kokių nors priemonių tik pakenks vaikui.
Tirdama konkrečius vaikų seksualinės prievartos atvejus globos įstaigose ir bendraudama su darbuotojais, R.Šalaševičiūtė įsitikino, kad kai kurie iš jų likimo nuskriaustų vaikų tiesiog nekenčia.
„Tokie žmonės neturėtų dirbti vaikų globos namuose“, - teigė kontrolierė. Ji sakė siekianti, kad visose tokiose įstaigose kuo greičiau būtų surengta darbuotojų atestacija.
Siūlys pasitikėjimo telefoną
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba globos namams ir specialiojo ugdymo įstaigoms nurodė vaikams matomose vietose iškabinti informaciją, kur jie gali kreiptis patyrę seksualinę prievartą.
Pareikalauta tokiuose skelbimuose nurodyti vietos vaiko teisių apsaugos tarnybų bei Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos telefonų numerius. Be to, siūloma stiprinti auklėtojų ir auklėtinių tarpusavio pasitikėjimą.
Tarnyba ir įvairioms valdžios institucijoms parengė siūlymus, kaip kovoti su vaikų seksualine prievarta.