Rugsėjį ir spalį šernai itin suaktyvėjo - jų išknisti plotai per tą laiką padvigubėjo.
Šernų medžioklė prasidėjo spalio 15-ąją ir truks iki vasario. Nuo medžiotojų taiklių šūvių jau krito 110 šernų.
„Kiek jų dar liko, sunku pasakyti. Situacija taps aiškesnė, kai iškris sniego ir bus matyti žvėrių pėdsakai. Spėjame, kad nerijoje gyvena maždaug šimtas šernų, o gal ir daugiau“, - sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis.
Jo teigimu, miškuose gyvendami šernai bėdos nedaro. Priešingai, jie net duoda naudos - purena dirvą. Bėdos prasideda tuomet, kai žvėris šerdami žmonės atpratina juos nuo įprasto elgesio. Tuomet šernai ieškodami ėdesio keliauja į gyvenvietes, išvarto šiukšlių konteinerius, išknisa želdynus, gąsdina žmones.
Daugiausia šernų susitelkę aplink Nidą. Čia jų ir sumedžiota daugiausia. Nemažai žvėrių įsikūrę Juodkrantės miškuose. Jie labiausiai mėgsta šalia Kuršių marių esančio stadiono teritoriją - pernai išknista žalioji veja buvo sutvarkyta, o šiemet vėl sudarkyta.
Neringos miškuose gausu lapių. Šiuo metu jų yra maždaug 200. Čia taip pat gyvena maždaug 300 stirnų ir apie pusšimtį briedžių, kurie miškui pridaro nemažai žalos. Briedžiai įsigudrino atklysti į teritorijas, kurias 1995 metais nusiaubė gaisras.
Išdegusiuose plotuose jau ataugo pasodinti želdiniai, o penkiametės pušaitės - briedžių mėgstamiausias skanėstas.
