Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius
Žygimantas Pavilionis dalyvavęs pirmadienį Briuselyje vykusiame Europos
Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje.
BRIST susitikime Lietuvos poziciją išdėstęs Ž.Pavilionis pabrėžė, kad
įvykiai Gruzijoje iš esmės pakeitė ES ir Rusijos santykius, todėl šių
santykių peržiūra turėtų būti tęstinis procesas.
„Pasirašydama draugystės susitarimus su Abchazijos ir Pietų Osetijos
regionais, Rusija pademonstravo ir toliau neketinanti laikytis
įsipareigojimų, todėl nėra jokių garantijų, kad Gruzijos įvykiai
nepasikartos kur nors kitur. Dabar svarbiausia atsakyti į klausimą - kaip ES
ketina elgtis ateityje, jei Rusija ir toliau nevykdys savo teisinių
įsipareigojimų“, - URM pranešime spaudai cituojamas Ž.Pavilionis.
Jis priminė, kad rugsėjo 1 dienos ES Vadovų Tarybos nutarė atidėti
derybas su Rusija, kol Rusijos kariuomenė bus atitraukta į pozicijas,
buvusias prieš karinį konfliktą su Gruzija. „Tai ne tik Lietuvos, tai visos
ES pozicija, kuri remiasi ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidento
Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozy) pasiektais susitarimais su Rusija. Lietuva
nuosekliai laikosi šios pozicijos ir ruošiasi laikytis jos ateityje“, -
pareiškė Ž.Pavilionis.
Pirmadienį visos ES šalys, išskyrus Lietuvą, sutarė atnaujinti derybas
dėl naujos strateginės partnerystes su Rusija sutarties, pranešė ES
pirmininkaujanti Prancūzija.
Europos Komisija savo ruožtu pareiškė esanti pasirengusi šių derybų
atnaujinimui, bet konkreti derybų pradžios data dar nenustatyta.
Pirmadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė, kad ir
toliau bus siekiama Rusijos įsipareigojimų vykdymo, įskaitant karinių pajėgų
atitraukimą į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą, tarptautinių
stebėtojų įsileidimą į okupuotas teritorijas, išvarytų Gruzijos piliečių
grąžinimą į ankstesnes jų gyvenamąsias vietoves ir ES humanitarines pagalbos
teikimą okupuotoms teritorijoms.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio
Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus
Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių,
o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje
gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose
reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Lenkai palaimino derybas
be L.Kaczynskio sutikimo
Lenkijos vyriausybė
sutiko, kad
būtų atnaujintos ES ir Rusijos derybos dėl naujos
partnerystės
sutarties, pranešė pirmadienį Lenkijos užsienio
reikalų ministras Radoslawas
Sikorskis per spaudos konferenciją
Briuselyje.
„Mes liekame pasaulinio proceso dalimi,
sutikdami su būtinybe grįžti prie
derybų“, - sakė
R.Sikorskis.
Šis sprendimas padarytas prieš prezidento
Lecho Kaczynskio (Lecho
Kačysnkio) valią. Lapkričio pradžioje
jis ir Lietuvos prezidentas Valdas
Adamkus ragino ES neatnaujinti
derybų, kol Rusija iki galo neįvykdė paliaubų
susitarimo
konflikte su Gruzija.
Anksčiau Lietuvos atstovas Briuselyje
sakė, jog Vilnius tebesilaiko
ankstesnės nuomonės - ES ir
Rusijos derybas dėl partnerystės sutarties
atnaujinti dar per
anksti.
Tačiau 26 iš 27 ES narių pirmadienį pritarė, jog
ES ir Rusijos derybos
dėl naujos strategines partnerystės
sutarties bus tęsiamos, pranešė per
spaudos konferenciją
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas
Kouchneras.
Lietuva liko vienintelė nepritarusi šių derybų tąsai.
Derybų data dar nenustatyta. Pasak Europos Komisijos narės
Benitos
Ferrero-Waldner, kitas derybų ratas gali prasidėti
po
lapkričio 14 dieną Nicoje rengiamo ES ir Rusijos viršūnių
susitikimo bei
po lapkričio 18 dieną Ženevoje prasidėsiančios
tarptautinės konferencijos
Abchazijos ir Pietų Osetijos
klausimu.
Šiemet jau vykusias partnerystės sutarties
derybas rugsėjį dėl Rusijos ir
Gruzijos konflikto sustabdžiusi
Europos Sąjunga pareiškė, jog derybos bus
atnaujintos su
sąlyga, jeigu Rusijos karinės pajėgos grįš į
pozicijas,
buvusias iki konflikto, konflikto zonoje bus dislokuota
tarptautinių
stebėtojų misija, Ženevoje prasidės tarptautinė
konferencija dėl Pietų
Osetijos ir Abchazijos statuso.
Lapkritį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy
pareiškė,
jog ES nebeturi pagrindo neatnaujinti derybų, nes, anot jo,
Rusija
įvykdė visas ES iškeltas sąlygas.
Derybų
atnaujinimui pritarė ir ES užsienio politikos vadovas
Javieras
Solana.
„26 iš 27 - tai jau neblogai, antra
vertus, balsavimo šiuo klausimu
neprireikė“, - sakė
Prancūzijos URM vadovas B.Kouchneras.
„Reikia tęsti
dialogą su Rusija, mes neturime kito sprendimo. Mes
neužmirštame
įvykių Gruzijoje ir smerkiame Rusijos veiksmus, bet dialogas -
tai
vienintelė galima priemonė“, - pabrėžė B.Kouchneras.
Eurokomisijos narė B.Ferrero-Waldner dar nurodė, kad
formaliai derybos
nebuvo nutrauktos, o tik atidėtos. Europos
Komisija turi anksčiau jai skirtą
mandatą deryboms su Rusija
dėl strateginės partnerystės sutarties.
Pasak
B.Ferrero-Waldner, tęsti derybas atitinka ES interesus,
tačiau
derybos būsiančios sunkios.
„Santykiai tarp ES
ir Rusijos gilūs ir sudėtingi, ES ir Rusija priklauso
viena nuo
kitos. Tačiau reikia modernizuoti šiuos santykius, ypač
energetikos
srityje“, - sakė ji.
ES išorės ryšių komisarė
B.Ferrero-Waldner dar pažymėjo, kad ES
sprendimas „visiškai
nereiškia „dovanos“ Rusijai. „Mes, kaip ir anksčiau,
laikome
jos veiksmus prieš Gruziją ir vienašališką dviejų
separatistinių
regionų pripažinimą neleistinais“, - pabrėžė
ji.