33 Seimo nariai kreipėsi į KT, prašydami išaiškinti, ar Baudžiamojo
kodekso (BK) nuostatos, nustatančios sąlygas, kuriomis juridinis asmuo
atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, neprieštarauja
Konstitucijai.
Kreipimąsi į KT pasirašė Darbo partijos frakcija, taip pat kai kurie
Naujosios sąjungos bei frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
Į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo gali kreiptis ne
mažiau kaip penktadalis, t.y. 29 iš 141 Seimo nariai. DP frakcijai Seime
priklauso 23 parlamentarai.
Pareiškėjų nuomone, juridinio asmens traukimas atsakomybėn už fizinio
asmens padarytus veiksmus prieštarauja personalinės, individualios
baudžiamosios atsakomybės tik už kaltus veiksmus taisyklei.
Pagal BK, juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas
nusikalstamas veikas tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens
naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar
juridinio asmens vardu, ir, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame
asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, arba priimti
sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens
veiklą.
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens,
kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką,
baudžiamosios atsakomybės.
Šią savaitę DP gynėjas byloje prieš partiją tuo pačiu pagrindu paprašė
perrašyti kaltinamąjį aktą.
DP advokatas Valdemaras Bužinskas pirmadienį paprašė teismo grąžinti
prokurorams perrašyti kaltinamąjį aktą, argumentuodamas, esą jis neaiškus, o
juridinis asmuo DP tapatinama su fiziniu asmeniu.
DP partiją, V.Uspaskichą ir likusius tris kaltinamuosius prokurorai
kaltina apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimu, neteisingų duomenų
DP buhalterijoje naudojimu, tų duomenų įrašymu į deklaracijas ir įgaliotoms
institucijoms pateikimu, apgaulingų pareiškimų apie partijos turtą ir veiklą
teikimu valstybės institucijoms gaunant valstybės dotaciją ir tuo padarant
didelę žalą valstybei.
Sunkiausias iš išvardytų nusikaltimų yra apgaulingas buhalterinės
apskaitos tvarkymas. Už tai numatoma griežčiausia bausmė - iki 4 metų
laisvės atėmimas.
DP įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų
pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.