Jaunieji ūkininkai prisideda prie Lietuvos kaimo kitimo

Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo laikotarpiu pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paramos siekiantiems žemdirbiams skirta apie 215 mln. litų.

Spalio pabaigoje jaunųjų ūkininkų taupykles jau buvo papildę apie 38 mln. litų, o dar 95 mln. litų suma jaunuosius ūkininkus pasieks artimiausiu metu.

Šiemet ir praėjusiais metais vykę paraiškų pagal KPP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ surinkimo etapai sulaukė nemažo žemdirbių susidomėjimo. Iš viso gauta daugiau nei 1 tūkst. paraiškų, o aktyviausi iš jų buvo Panevėžio ir Šiaulių apskričių ūkininkai.

Tačiau dar nespėjusieji neturėtų nusiminti – nuo spalio 1 iki lapkričio 28 dienos jie gali teikti paraiškas ir siekti paramos savo ūkio įkūrimui ar jo plėtrai.

Vienas pagrindinių reikalavimų siekiant paramos pagal minėtą priemonę – ūkininkas negali būti jaunesnis kaip 18 metų, bet ir ne vyresnis kaip 40 metų.

Be to, pareiškėjas privalo turėti pakankamai profesinių įgūdžių bei kompetencijos, todėl kartu su paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) reikia pateikti turimą ar planuojamą įgyti išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus.

Reikiamo išsilavinimo neturintys jaunieji žemdirbiai per trejus metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo turi įsipareigoti įgyti profesinį arba aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą arba privalo išklausyti Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.

Jaunasis žemdirbys kartu su paraiška turi pateikti ir ekonominį ūkio gyvybingumą įrodantį verslo planą. Jame reikia aprašyti pradinę padėtį kuriamame ūkyje, svarbiausius ūkio plėtros etapus ir uždavinius, jau atliktas ar planuojamas investicijas, mokymąsi, konsultavimąsi ir kitą veiklą, reikalingą žemės ūkio veiklai plėtoti.

Vienam ūkiui maksimali paramos suma gali siekti 138 tūkst. 112 litų. Jos dydis priklauso nuo valdomo žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto, kurį ateityje paramos gavėjas įsipareigotų plėsti, ir tinkamų finansuoti išlaidų be PVM.

Didžiausios išmokos už vieną hektarą gali tikėtis specializuotus daržininkystės, vaistažolininkystės, gėlininkystės, uogininkystės ar sodininkystės ūkius kuriantys žemdirbiai. Jiems bus mokama 6906 litai už hektarą.

Specializuotu laikomas ūkis, kurio ne mažiau kaip 40 proc. ŽŪN plote verčiamasi daržininkyste, uogininkyste, vaistažolininkyste, gėlininkyste ar sodininkyste. 6906 litai bus skiriami už hektarą ŽŪN ploto, kuris yra užsodintas arba planuojama jį užsodinti per dvejus metus po paraiškos pateikimo dienos minėtos specializacijos augalais. Už likusį plotą skiriama po 3452 litų už hektarą.

Pareiškėjams, kuriantiems gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų bus skiriama 3452 litai paramos. Pastarieji paraiškos pasirašymo dieną turi valdyti ne mažesnį kaip 12 hektarų nuosavą žemės ūkio naudmenų plotą. Specializuoto daržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės ir gėlininkystės ūkio dydis turi būti ne mažesnis kaip 4 hektarai nuosavų ŽŪN, o sodininkystės – ne mažesnis kaip 8 hektarai nuosavų ŽŪN.

Tačiau minėtas išmokas jaunieji ūkininkai gaus tik tuo atveju, jei jų atliktos ar planuojamos atlikti investicijos bus pripažintos tinkamomis finansuoti išlaidomis. ES paramos lėšos gali būti panaudotos įsigyjant naują žemės ūkio techniką, projekto reikmėms skirtos kompiuterinės įrangos. Taip pat gali statyti ar rekonstruoti gamybinius pastatus, sukurti tam tikrą infrastruktūrą ūkininko valdoje, kuri būtų susijusi su žemės ūkio produktų gamyba, apdorojimu bei paruošimu realizacijai.

Gali nutikti ir taip, kad paraiškos pateikimo dieną jaunasis ūkininkas neturi reikiamo nuosavybės teise valdomo žemės ūkio naudmenų ploto. Tuomet jis NMA turi pateikti įsipareigojimą turėti reikiamą nuosavybės teise valdomą ŽŪN plotą arba dokumentus, įrodančius, kad ketina įsigyti reikiamą žemės plotą iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos, verslo plane numatydamas tokias galimybes bei reikalingas lėšas. Pateikiamuose dokumentuose turi būti nurodoma, kad planuojamas įgyti žemės plotas yra ne mažesnis, nei numatyta paraiškoje.

Siekiantis paramos jaunasis ūkininkas pirmiausia turi nepamiršti vieno svarbaus kriterijaus – jo ūkis ar žemės ūkio valda turi būti įkurti ir įregistruoti ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo. Jei ūkio dalis yra nuomojamoje žemėje ar kitais pagrindais valdomoje žemėse, žemės valdymo sutartys turi būti sudarytos ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo datos. Šios sutartys turi būti įregistruotos Registrų centre.

Paramos pagal KPP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ siekiantiems jauniesiems žemdirbiams tenka prisiimti įvairių įsipareigojimų, kurių nesilaikant gali grėsti sankcijos, o kraštutiniu atveju – ES parama gali jų net ir nepasiekti.

Jaunasis ūkininkas nuo paraiškos pateikimo įsipareigoja išplėsti savo valdą iki ne mažesnio kaip 20 hektarų nuosavybės teise priklausančio ŽŪN ploto iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Šis reikalavimas nėra taikomas specializuotiems ūkiams, tačiau šių ūkių savininkai įsipareigoja išlaikyti tokio pat dydžio žemės ūkio naudmenų plotą bei tą patį specializuota produkcija užsodintą plotą, už kurį buvo suteikta parama.

Norinčiųjų gauti paramą laukia ir kiti įsipareigojimai. Vienas iš esminių – apdrausti turtą, kuris bus įsigytas ar sukurtas ES skirtomis lėšomis. Šį įsipareigojimą jaunieji ūkininkai neretai pamiršta, o tai laikoma gana grubiu pažeidimu, už kurį gresia griežtos sankcijos.

Turtas turi būti apdraustas ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. Turto draudimo dokumentus ūkininkai turi pateikti ne su paraiška, o su mokėjimo prašymais. Draudimo dokumentų pateikimas NMA priklauso nuo išlaidų apmokėjimo būdo.

Jeigu parama išmokama, taikant išlaidų kompensavimo būdą, ūkininkai turto draudimo dokumentus turi pateikti kartu su mokėjimo prašymu bei projekto įgyvendinimo ataskaita.

Jeigu parama išmokama sąskaitų apmokėjimo būdu, pareiškėjai pirmiausia NMA teritoriniams skyriams teikia mokėjimo prašymus ir dalinai apmokėtas sąskaitas. Kai NMA jauniesiems ūkininkams perveda pinigus, tuomet jie, paramos sutartyje numatytais terminais, teikdami galutinę projekto ataskaitą, būtinai turi pateikti ir turto draudimo dokumentus.

Paramos gavėjai pagal sutarties sąlygas drausdami turtą, turėtų nepamiršti ir dviejų metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo datos apdrausti savo pasėlius.

Be jau minėtų reikalavimų, jaunieji žemdirbiai būtinai turi laikytis geros ūkininkavimo praktikos ir sėjomainos reikalavimų, jų žemės ūkio naudmenos ir pasėliai turi atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Taip pat pareiškėjas įsipareigoja, kad jo ūkis atitiks esamus higienos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus.

Jaunieji ūkininkai, perėmę ūkį pagal KPP priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, turi vykdyti perėmėjo nurodytus įsipareigojimus visą penkerių metų laikotarpį nuo ūkio perėmimo.

Tokį patį laikotarpį nuo paramos paraiškos pateikimo dienos jaunieji žemdirbiai negali keisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, privalo vykdyti tokią žemės ūkio veiklą, kuri yra nurodyta verslo plane. Taip pat negali parduoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto.

Jauniesiems ūkininkams taip pat vertėtų įsidėmėti, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, patirtos nuo 2007 m. rugsėjo 19 d., bet ne senesnės kaip dviejų metų iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

Visos išlaidos, susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla, turi būti aiškiai išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma. Išlaidų pagrindimui turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas arba sutartis su tiekėju.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.