Anksčiau Rusijos žemės ūkio ministras Aleksejus Gordejevas yra pareiškęs, kad toks susitarimas būtinas, norint panaikinti lenkiškų vaisių ir daržovių importo draudimą.
Remiantis Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos pranešimu, lenkiškos produkcijos importas bus vykdomas „remiantis importo-karantininiais leidimais, kuriuos išduos teritorinės Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos valdybos“, taip pat Lenkijos pateiktais „fitosanitariniais sertifikatais“, kuriuose bus nurodyta apie gamybos ir laikymo metu naudotus pesticidus.
Ar Lenkijos vaisių ir daržovių augintojams atsivėrus Rusijos rinkai pagerės mūsų šalies daržovių ir vaisių augintojų situacija, ar sumažės šiuo metu klestinti minėtos produkcijos kontrabanda Lietuvoje, „Ūkininko patarėjas” paprašė pakomentuoti Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorę Zofiją CIRONKIENĘ ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininką Edmundą MORKEVIČIŲ.
E.MORKEVIČIUS: „Pirmiausia, kas yra kontrabanda? Tai atvejai, kai įvežami draudžiami produktai, o jeigu jie leidžiami įvežti, bet pažeidžiami tik kai kurie reikalavimai, turbūt negalima kalbėti apie tikrąją kontrabandą.
O situacija Lietuvos rinkoje nei gerėja, nei blogėja. Rinkoje produktų kainos ir kiekis visada susiję su kaimyninėmis šalimis. Konkretūs skaičiai rodo, jog mūsų šalis per pastaruosius trejus metus tapo didele vaisių ir daržovių reeksportuotoja ir eksportuotoja į Rusiją. Reikia pasakyti, kad eksporto srautai per Lietuvos teritoriją į Rusiją išaugo daugiau nei keturis kartus. Didžioji dalis produktų yra Europos Sąjungos ir kitų šalių kilmės.
Vien šiais metais per 11 mėnesių per mūsų šalies teritoriją į Rusiją išvežta daugiau nei 420 tūkst. t šviežių vaisių ir daržovių. Svarbu paminėti, kad lietuviškų vaisių ir daržovių kiekis šiame sraute nėra didelis, bet, palyginti su pernai metais, kai išvežta apie 500 t vaisių ir daržovių, tai šiuo metu, per 10 mėn., jau išvežta apie 4 tūkst. t produkcijos.
Minėdami lenkišką produkciją, turime kalbėti apie bendrą ES rinką. Lenkijoje išauginti žemės ūkio produktai nėra draudžiami tiekti į Lietuvos rinką. Tačiau jie turi būti paruošti pagal tam tikrus standartus. Dabar esanti prekybos sistema kol kas sudaro tam tikras sąlygas minėtus produktus įvežti be standartų įgyvendinimo.
Turint omenyje smulkius kioskelius, vietinius turgelius, kuriuose šie produktai gali būti pardavinėjami ne pagal reikalavimus, galima teigti, jog galimybė įvežti produkciją, nesilaikant ES reikalavimų, tikrai egzistuoja. Atsižvelgiant į tai yra organizuotos muitinės mobiliosios grupės, kurios pasirinktinai tikrina per šalį ir į šalį keliaujančius krovinius. Neatitikimų nustatoma gana nemažai, nors stebimas šioks toks pažeidimų mažėjimas.
Pernai net 12 proc. visų patikrintų krovinių neatitiko privalomų reikalavimų. 2008 m. tokių pažeidimų nustatyta 9,8 proc., bet tai vis tiek yra daug. Todėl tikrinama nuolat ir stengiamasi užtikrinti, kad ir mūsų šalies rinkoje lenkiški ir kitos kilmės produktai turi būti parduodami paruošti pagal visus reikalavimus.
Lenkiškos kilmės žemės ūkio produktai mūsų šalies rinkai turėjo ir turės didelės įtakos, nes tai lemia nevienodos auginimo ir realizavimo sąlygos. Mano nuomone, lenkiškos produkcijos „spaudimas“ mūsų rinkai nesumažės, nes, reikia pripažinti, Rusijos keliami reikalavimai importuojamiems vaisiams ir daržovėms yra aukštesni nei ES viduje.”
Z.CIRONKIENĖ: „Vargu ar Lenkijos vaisių ir daržovių eksportuotojus ši žinia labai nudžiugino, žinant, kokias importo taisykles šiai produkcijai yra nustačiusi Rusija. Per trejų metų laikotarpį Lenkijos vežėjai gana gerai prisitaikė prie esamų sąlygų – produkcijos srautus nukreipė į Ukrainą ir Lietuvą, o per jas vaisiai ir daržovės iškeliaudavo į Rusiją.
Gali būti, kad Rusijai skirtos produkcijos kiekiai į Lietuvą ir sumažės, nes Lietuvos vežėjams dabar, ko gero, dėl pasikeitusių eksporto taisyklių yra paprasčiau vežti į Rusiją lietuvišką nei lenkišką produkciją. Aišku, Lietuvoje yra „ūkininkų“, kurie nevengia pasipelnyti iš esamos situacijos. Augindami hektarą kitą daržovių ar bulvių, jie sugeba parduoti tūkstančius tonų šių daržovių. Tik taip galima paaiškinti faktą, kad, panagrinėjus statistinius duomenis apie kai kurių daržovių Lietuvoje išauginamos, importuojamos ir eksportuojamos produkcijos balansą, eksportuojame daugiau nei užauginame ir oficialiai įsivežame.
Lietuvos rinkai skirtos tiek teisėtai, tiek kontrabandos keliu įvežtos produkcijos kiekiai vargu ar sumažės, nes sistema gerai veikia. Kiekvienas vežėjas turi savo veiklos modelį, klientus ir rinką. Net įmonėms, superkančioms šviežius vaisius ir daržoves, geriau apsimoka pirkti iš šių vežėjų, nes jie sugeba pigiau nupirkti ir atvežti nei pati įmonė pirktų šią produkciją iš Lenkijos didmeninės vaisių ir daržovių prekybos įmonės, kooperatyvo ar stambaus augintojo.
Pavienių, smulkių Lenkijos augintojų produkcija išties pigi. Be to, matyt, nebrangiai kainuoja ir šios produkcijos legalizavimas Lietuvoje, jei, pavyzdžiui, lenkiški kopūstai šiandien siūlomi po 250 Lt/t. Ir nemanykit, jog, jei iš smulkaus ūkio, tai ši produkcija yra ekologiška. Lenkijos ir Lietuvos daržininkystės tradicijos iš esmės skiriasi. Ten daržininkystė visada buvo smulkių ūkių verslas, siekiant iš hektaro ar kelių intensyviai auginant gauti didžiausią derlių ir pajamas. Metų metus toje pačioje dirvoje auginama ta pati kultūra.
Lietuvoje smulkaus ūkio struktūroje bulvininkystė, daržininkystė ar sodininkystė paprastai yra papildomas pajamas duodanti, mažiau intensyvi veikla mišriame ūkyje, labiau tausojanti aplinką ir dirvožemį. Lietuvos smulkus augintojas suvokia, kad esant tokioms rinkos sąlygoms, kokios yra dabar, jis neatlaikys konkurencijos nei su lenkiška, nei su lietuviška stambių ūkių produkcija ir ieškos kitos veiklos. Tai rodo ir oficialūs skaičiai. Nuo 2004 m. Lietuvoje deklaruojami bulvių ir daržovių plotai sumažėjo perpus, daugiausia smulkiuose ūkiuose.”