Reikalauja išsaugoti eksponatus
Panevėžyje, tarp Laisvės aikštės 1-ojo ir 3-iojo namų, po žeme, atrastos senojo miesto liekanos – šulinys, daržovių rūsys, pastatų pamatai, perdangos, krosnių likučiai – sukiršino paveldosaugininkus su šioje vietoje komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatą statančia bendrove „Kelias“ bei jai statyboms leidimą išdavusia miesto savivaldybe.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vadovo Arūno Umbraso nuomone, statybų užsakovai privalo pakoreguoti naujojo pastato projektą taip, kad į jį būtų įtrauktos ir išsaugotos senovinių statinių liekanos.
Kitaip tariant, kad šulinys ar daržovių rūsys būtų palikti kaip eksponatai.
A.Umbrasas kaltina miesto savivaldybę, kad ši bendrovei „Kelias“ statybų leidimą išdavė apeidama paveldosaugininkus. Jis neatmeta galimybės dėl to kreiptis į teismą.
Tačiau savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Matulis tikina, kad nieko panašaus, – A.Umbraso palaiminimas esą seniai buvo gautas.
Radinių nelaiko ypatinga vertybe
Archeologinius tyrinėjimus statybvietėje atlikusi Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė tik trauko pečiais dėl kilusio triukšmo.
Ji teigia statybų užsakovams jokių priekaištų neturinti. Pasak istorikės ir archeologės, rastos senovinių pastatų liekanos nėra tokia didelė vertybė, kad jas reikėtų išsaugoti ateinančioms kartoms.
A.Petrulienė atkastus įvairius buities rakandus parsinešė į muziejų ir žada jame saugoti.
Bendrovės „Kelias“ atstovas Andrius Vavilovas sako nesuprantąs, ko niršta A.Umbrasas.
„Jeigu gerbiama A.Petrulienė pateiks išvadą, jog minėtosios senovinių pastatų liekanos vertingos ir saugotinos, mes konsultuosimės su paveldosaugininkais ir, jeigu reikės, atitinkamai koreguosime projektą“, – teigė A.Vavilovas.
Sostinės senamiestis – svarbesnis
Pasak A.Petrulienės, Panevėžio senamiestis, kitaip nei Vilniaus, neturi tokio paveldo atžvilgiu svarbaus statuso.
Norint ką nors statyti Panevėžio senamiestyje, nebūtina pirmiausia atlikti kasinėjimų, pakanka, kad statybas prižiūrėtų paveldosaugininkai.
Taip buvo elgiamasi ir statybvietėje Laisvės aikštėje. Paaiškėjus, kad po žeme yra senojo miesto liekanų, buvo iškviesta archeologė.
Pasak A.Petrulienės, Laisvės aikštėje buvo atkastas maždaug 200 metų senumo 8 metrų gylio šulinys mediniais rentiniais, daržovių rūsiai, krosnių liekanos, kokliai, pastatų pamatai, mūro sienos, perdangos.
Rasta ir įvairių daiktų: geležinių vyrių, keraminių indų šukių, pasagų, šaukštas, dvi puikiai išsilaikiusios 18-ojo amžiaus pabaigos – 19-ojo amžiaus pradžios rašalinės.
Visi šie daiktai papildys kraštotyros muziejaus eksponatų kolekciją.
Kažkada stovėjo turgaus namai
Pasak istorikės, toje vietoje, kur dabar vyksta statybos, 19-ajame amžiuje stovėjo vadinamieji turgaus namai. Jų pirmame aukšte veikė parduotuvės, antrame buvo gyvenamosios patalpos.
Tuo metu geriamas vanduo mieste buvo semiamas iš šulinių. 1912 metais nutiesus vandentiekį, šuliniai tapo nebenaudojami.
Turgaus namų pastato dalis Laisvės aikštėje buvo nugriauta tarybiniais metais – 20-ojo amžiaus šeštajame dešimtmetyje, o jos vietoje pastatytos tribūnos tarybų valdžios šulams.
Vyresni panevėžiečiai tikriausiai dar puikiai pamena, kaip per paradus tribūnose stovėdavo ir liaudžiai mojuodavo vietinės ir respublikinės reikšmės komunistų partijos aukšto rango veikėjai.
Nepriklausomybės metais tribūnų nebeliko, jų vietoje atsirado lauko kavinė.
Dabar bendrovė „Kelias“ šioje vietoje ketina pastatyti trijų aukštų pastatą: pirmajame ir antrajame numatytos komercinės patalpos, trečiajame – gyvenamosios paskirties patalpos.
Bijo, kad nenugriūtų pastatas
„Panevėžio ryto“ paklaustas, kodėl nesiekia sustabdyti statybų darbų, jeigu mato pažeidimų, A.Umbrasas atsakė, kad dabar to tiesiog negalima padaryti dėl šalia esančių pastatų saugumo.
Esą pradėjus statybų darbus buvo atkasti ir šalia esančio pastato, kuriame įsikūręs jo vadovaujamas Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinis padalinys bei kitos įstaigos, pamatai.
„Jeigu darbai būtų sustabdyti, gali nugriūti mūsų pastatas. Reikia, kad būtų sutvirtinti pamatai, o tada jau žiūrėsim. Kreipėmės į miesto savivaldybės administraciją bei Panevėžio apskrities valstybinę teritorijų priežiūros ir statybos inspekciją.
Statybų užsakovai iki kitų metų pradžios turės įvykdyti šios inspekcijos jiems nurodytus reikalavimus, darbus derinti su mumis“, – kalbėjo A.Umbrasas.
Antro parašo jau nebeprašė
Paveldosaugininkų vadovas pripažino iš pradžių davęs sutikimą, kad Laisvės aikštėje būtų vykdomos statybos.
Bet, pasak A.Umbraso, vėliau užsakovai projektą pakoregavę, o jį svarsčiusi ir leidimą išdavusi savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjo S.Matulio vadovaujama Nuolatinės statybos komisija esą paveldosaugininkų sutikimo nebeklausė, nors tai privalėjo padaryti.
„Todėl mes ir turime pretekstą kreiptis į teismą“, – aiškino A.Umbrasas.
Bendrovės „Kelias“ atstovas A.Vavilovas neneigė, kad pirminis projektas buvo koreguotas.
„Tai padaryti teko, nes paaiškėjo, kad mūsų statomas pastatas užstos kaimyninio namo langus. Bet tai, kas susiję su paveldosaugos klausimais, projekte nebuvo keičiama“, – tvirtino A.Vavilovas.
S.Matulis sakė, kad komisija nematė priežasties iš naujo prašyti A.Umbraso leidimo.