Vidurio ir Rytų Europoje sprendimus priimantys asmenys dar niekada nebuvo patekę į panašią situaciją ir neturi reikiamos patirties kovoti su krize. Taip mano Austrijos banko „Raiffeisen International“ vadovas Herbertas Stepicius.
„Žmonės, kurie priima sprendimus, dar nemato, kokio dydžio cunamis atslenka mūsų link“, – Austrijos sostinėje Vienoje surengtame ekonomikos forume kalbėjo H.Stepicius.
Jis paragino Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybes ir centrinius bankus kuo greičiau veikti – „paruošti panašius paketus, kokius per porą savaičių paruošė Vakarų bankai“.
Apie krizę ir jos padarinius Lietuvai „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su „Raiffeisen Capital Management“ strategu Tiboru Schindleriu.
- Finansų rinkose gerų naujienų, rodos, nebeliko. Kaip manote, kada krizė baigsis?
- Aš pritariu Vokietijos finansų ministrui Peerui Steibruckui. Jis tvirtina, kad krizė tęsis bent iki kitų metų pabaigos. Kitaip sakant, iki 2010-ųjų optimizmo finansų rinkose bus nedaug.
Tiesą sakant, visi mes – bankininkai, finansų specialistai, politikai – žinojome, kad krizė artėja. Bet niekas iš mūsų negali numatyti jos dydžio ir trukmės.
Turbūt jau girdėjote Tarptautinio valiutos fondo prognozę – pasaulio ūkio augimas kitąmet sieks vos 2,2 proc. Tai, kad jis nesiekia 3 procentų, reiškia pasaulinę recesiją.
Tačiau, labai konservatyviais skaičiavimais, augimas Pietryčių ir Vidurio Europoje bei NVS šalyse kitais metais vis dar sieks 3,3 proc.
- Kokią įtaką finansų krizė padarys Rytų Europai? Galbūt šis regionas nukentės mažiau?
- Ilgą laiką buvo manoma, kad Rytų Europos šalys menkai pajus krizę, nes jos mažiau integruotos į pasaulio finansų rinką, o pirmiausia – mažai susijusios su JAV kreditų rinka. Paaiškėjo, kad tai šias šalis apsaugojo tik iš dalies.
Rytų Europos šalys stipriai pajuto krizę. Dėl to kalta ne tiek pasaulinė finansų rinka, kiek pačių valstybių vidaus problemos. Šių šalių ūkio augimas finansuotas didžiuliais kreditais.
Kurį laiką dar atrodė, kad skolintis nėra taip jau baisu, nes bendras šalių įsiskolinimo lygis palyginti labai žemas. Bet dabar per trumpą laiką skolinimosi rizika stipriai padidėjo.
Tai pasakytina apie Vengriją, Lenkiją, Bulgariją, Rumuniją, taip pat ir Lietuvą.
- Lietuvoje pasigirdo siūlymų gauti papildomų pinigų „Sodrai“ sumažinus į privačius pensijų fondus pervedamų pinigų dalį. Kaip tokie siūlymai atrodo vertybinių popierių rinkų specialisto akimis?
- Tai panašu į bandymą pasiimti visas taupomosiose knygelėse sukauptas lėšas ir atiduoti jas vaikams, kad šie nusipirktų automobilį. Kaip tada atrodys tų vaikų gyvenimas senatvėje?
Atrodo, šių siūlymų autoriai bando surasti nacionalinį krizės sprendimą. Tačiau, kiek žinau, Lietuva kartu derasi ir su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
Padėti Lietuvai gali ir Europos centrinis bankas bei Pasaulio bankas.
Vengrija pirmoji iš Rytų Europos šalių ėmėsi spręsti krizės sukeltas problemas. Kaip žinoma, TVF, Europos Sąjunga ir Pasaulio bankas pažadėjo suteikti Vengrijai 20 milijardų eurų kreditą. TVF – 12,5 milijardo, Europos Sąjunga – 6,5 milijardo, Pasaulio bankas – vieną milijardą.
Žinoma, norint gauti tokį pagalbos paketą, būtina įsipareigoti laikytis biudžeto drausmės, pirmiausia mažinti išlaidas.
Tokios priemonės dažniausiai gerokai sumažina ūkio augimą. Tačiau kai ligonis guli intensyviosios terapijos palatoje, niekas nebegalvoja apie jo darbo rezultatus.
- Kai kurie šaltų nervų investuotojai krizės metais trina rankas ir pigiai perka akcijų. Ar patartumėte savo klientams dabar įsigyti Baltijos šalių akcijų?
- Ne. Bet ir anksčiau jos nebūdavo labai patrauklios, jau vien dėl rinkos dydžio. Savo klientams dažniausiai siūlome pirkti didesnių kompanijų akcijas, kurios paprastai lengviau išgyvena krizines situacijas.
* * *
Solidi patirtis
Bendrovės „Raiffeisen Capital Management“ (Austrija) vyriausiasis regiono strategas Tiboras Schindleris turi daugiau kaip 30 metų darbo vertybinių popierių srityje patirtį.
„Raiffeisen Capital Management“ jis dirba nuo 1988 m. Nuo 2000 m. eina dabartines pareigas ir specializuojasi kylančiose rinkose.
Šešerius metus praleido Volstrite Niujorke, taip pat yra dirbęs Vokietijos ir Austrijos turto valdymo kompanijose.
Austrijos bankui „Raiffeisen International“, veikiančiam nuo 1862 metų, priklausanti investicijų valdymo bendrovė „Raiffeisen Capital Management“ įkurta 1985 metais. Ji užima apie 22 proc. Austrijos rinkos ir turi 250 darbuotojų.