Aplinkos ministerija pranešė, kad aplinkosaugininkai, atlikę detalius
paimtų vandens Lėvens, Mūšos ir Nevėžio upėse mėginių tyrimus, taršos
cheminėmis medžiagomis nenustatė. Momentinės taršos pėdsakų taip pat
nerasta. Tai specialistus verčia ieškoti biologinės kilmės žuvų kritimo
priežasčių.
„Nutarta Vilniaus universiteto Ekologijos institute atlikti biologinį
bandymą su galimai pažeistomis ir sveikomis žuvimis, - antradienį per
pasitarimą Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje kalbėjo Valstybinės
aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus
vedėjas Gediminas Markauskas. - Bandymams bus gaudomos žuvys iš vandens
telkinių, kuriuose yra kritusių ešerių ir upėse, kuriose jų nėra. Šiuo metu
tęsiami tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute.“
Aplinkosaugininkams atlikus vandens telkinių žvalgybą, nustatyta, kad
kritusių ešerių randama Lėvens upėje nuo Panevėžio rajono Piniavos
gyvenvietės iki įtekėjimo į Mūšą Pasvalio rajone, Mūšos upėje nuo Lėvens
įtekėjimo iki Latvijos sienos ir Mūšoje Latvijos teritorijoje. Taip pat
kritusios žuvys stebimos Sanžilės kanale tarp Lėvens ir Nevėžio upių.
Kritusių žuvų randama beveik visame Nevėžyje, nuo Sanžilės kanalo iki Babtų
miestelio.
Kol ešerių kritimo priežastys dar neišaiškintos, gyventojams
nerekomenduojama minėtuose vandens telkiniuose gaudyti žuvis ir jas vartoti.
Gaištančios žuvys Lietuvoje ir Latvijos pastebėtos spalio pabaigoje.