Kaip pranešė Aplinkos ministerija (AM), medžioklės plotų naudotojams yra
nurodyta intensyviau medžioti šernus. Šis nurodymas, pasak AM Gamtos
apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, yra privalomas.
Pasak pranešimo, Neringos savivaldybėje, specialistų nuomone, turėtų
likti 50-60 šernų, tuo tarpu, medžioklės plotų naudotojų duomenimis,
2008-ųjų vasaros pradžioje jų buvo 150.
„Paprastai, jeigu reikalingos kokios nors išvados, yra kreipiamasi į
atskirų profilių mokslo institucijas. Šiuo atveju gali būti Ekologijos
institutas, Žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas. Yra specialios
katedros ir laboratorijos, kurios atlieka tyrimus dėl atskirų medžiojamųjų
gyvūnų gausos atskirame ploto vienete. Tie dalykai nėra labai sudėtingi.
Kiekviename medžioklės ploto vienete (...) yra rengiami medžioklėtvarkos
projektai „, - BNS ketvirtadienį sakė L.Budrys.
Jo teigimu, Medžioklės įstatyme yra numatyta, kad regiono aplinkos
apsaugos departamentas gali teikti nurodymus medžioklės plotų naudotojams
dėl atskirų žvėrių kiekio reguliavimo.
Leidimai medžioti šernus Neringoje išduoti medžiotojų klubui „Girinis“ ir
Klaipėdos universitetui, kaip mokslo įstaigai, vykdančiai laukinės
gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Pasirūpinti, kad būtų sumažinta šernų gausa Neringos savivaldybės
teritorijoje yra įpareigotos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir
Neringos savivaldybė.
Per šį medžioklės sezoną - nuo balandžio 1 iki lapkričio 10 dienos -
Neringoje sumedžioti 107 šernai. Per 2008-2009 metų medžioklės sezoną
planuojama medžioti taip, kad visoje Neringos teritorijoje liktų 50-60
šernų. Tokio dydžio šernų populiacija esą leistų išvengti šių gyvūnų daromos
žalos.
„Visi pripažįsta, kad pagal gyvenamąją aplinką Kuršių nerija šernui yra
iš viso nebūdinga aplinka vien dėl mitybos bazės. Kad šernas galėtų gerai
jaustis ir nedaryti žalos aplinkai, jam reikalingi kitokie miškai.
Paprasčiausiai tie šernai (Kuršių nerijoje - BNS), žinant jų tankį,
natūraliai neranda sau maisto“, - aiškino L.Budrys.