„Apie tokią galimybę reikia galvoti, nes dabar tarp Vyriausybės ir Seimo
tokio balanso nėra“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė
premjeras.
Pasak jo, tada nebebūtų pagundos opozicinei daugumai priimti su šalies
finansais susijusius sprendimus, kuriems nepritaria Vyriausybė.
G.Kirkilo teigimu, daugelyje šalių Vyriausybės vadovas turi teisę
paleisti parlamentą, jeigu tokie sprendimai priimami.
Pasak G.Kirkilo, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimas be
Vyriausybės pritarimo negali priiminėti tokių finansinių sprendimų, jeigu
jiems priešinasi Vyriausybė motyvuodama, kad jiems įgyventinti truks
finansų.
„Teismas jau išaiškino, ir Seimas turi vykdyti, bet jis nevykdė. Mums
daugiau nebuvo pas ką kreiptis“, - BNS sakė premjeras.
G.Kirkilas BNS tvirtino, kad Vyriausybė nėra skaičiavusi, kiek Seime yra
priėmęs su biudžeto lėšų paskirstymu susijusių sprendimų, kuriems Vyriausybė
priešinosi.
Premjero teigimu, prie krizės biudžetą arčiausiai nustūmė Seimo
sprendimai, inicijuoti liberaliųjų partijų atstovų, dėl valdininkų
atlyginimų didinimo, dėl įvairių pašalpų ir išmokų skyrimo tiems, kam jų
nereikia.
Vyriausybė labiausiai priešinosi, kad nuo vienerių iki dviejų metų būtų
pailgintos vaiko auginimo atostogos, už kurias moka „Sodra“, išmokos
skiriamos už pametinukus ir dvynukus.
Taip pat prieštarauta, kad neišmokėta pensijos dalis būtų grąžinta
visiems, nuo 1995 metų dirbusiems pensininkams bei jau mirusiems asmenims,
nes Vyriausybė siūlė grąžinti tik 2000 - 2002 metais dirbusiems
pensininkams.
Vyriausybė nenorėjo, kad 30 litų būtų padidinta valstybinių pensijų bazės
dydis, didinami biudžetininkų atlyginimai.